VYGANDAS RAČKAITIS

Pažvelk pro piliarožių langą

●

 

Tirpsta snaigės,

Palietusios mūs veidus,

Tai lyg džiaugsmo ašaros,

Kad esame dviese.

 

 

●

 

Vidurnakčio tyla

Pasiima mūs kuždesius

Ir atodūsius.

Lietus švelniai skanduoja

Mudviejų vardus.

 

 

●

 

Niekad nepamiršim,

Kaip rasotose lankose

Mums, jauniems,

Žadėjo meilės slėpinį.

 

 

●

 

Vyšnios Aukštaitijoj

Vis bėrė ir bėrė savo

Baltus žiedlapius

Į tavo plaukus.

 

 

●

 

Sugėrę žydrą dangų

Byra veronikų žiedlapiai.

Dalinkimės

Duota gyvybės duona

Ir šventa artuma.

 

 

●

 

Pamiškių įsaulėse

Jau sirpsta žemuogės,

Iš tavo delno

Ragauju raudonų, saldžių

It bučiniai uogelių.

 

 

●

 

Kaip giliai ir tikrai

Mėlynuoja žibuoklės

Palangėje. Tik mylintys

Mato, kur moja pavasariai.

 

 

●

 

Vis dar ilgimės pavasarių

Ir norim kaip metūgės

Kilti į šviesą, į saulę.

 

 

●

 

Buvo miglotų

Pavasarių. Klupo mano

Pavargusi siela.

Tik tu vienintelė

Gebėjai ją prikelti.

 

 

●

 

Suartino mudu

Gegužė, alyvų žydėjimas.

Viskas žemėje laikina.

Ar būsim TEN kartu?

 

 

●

 

Atėjai mylėti

Dievą, tėvynę, gėlę,

Savo šeimą.

Laimė mylėti

Ir būti mylimam.

 

 

●

 

Pernakt rasoja

Pasiruošę krauti vaisių

Obelų žiedai.

Pažadino tavo juokas,

Pratęskime sapną.

 

 

●

 

Kas aš būčiau

Niekur nesutikęs tavęs?

Būčiau klajūnas,

Einąs į juodą pragarmę,

Kurios nepasiekia šviesa.

 

 

●

 

Žinau, dabar žinau,

Kokios juodos būtų

Mano dienos

Be tavo rankų,

Be tavo širdies…

 

 

●

 

Dar pabūk,

Mano meile,

Strazdo balse,

Dar žydėki many

Paskutiniu žiedu

Vėlyvo rudens.

 

 

●

 

Pasiklausykim

Pro vėjo gaudesį

Širdžių kalbos.

Nesensta meilė,

Tebūna ji tarsi šviesa.

Pažvelk į žydrą

Lino žiedą.

 

 

●

 

Kaip medis

Šaknimis,

Kaip paukštis sparnais,

Kaip jazminas

Žiedais,

Pasikliauju tavim.

 

 

●

 

Esi reikalinga

Kaip šaknims žemė,

Kaip žiedui rasa.

Pavargom, pražilom,

Bet būkim, dar būkim.

Duok ranką,

Dar esam kelionėj.

 

 

●

 

Kas liepė mums,

Droviai susitikus,

Rankomis susitverti

Ir širdimis

Visam gyvenimui?

Žvaigždė ežere,

Saulė gėlių žieduose,

Tu mano širdy.

Dalinkimės buvimu

Gimtoje žemėje.

 

 

●

 

Piliarožė.

Pražilęs vėjas

Švelniai glosto

Jos žiedus.

 

 

●

 

Už mūsų lango

Pražydo kaštonas.

Vėjas supa, linguoja šakas

Su baltom žvakelėm.

Supasi dangus ir žemė

Su pavasario vėju.

 

 

●

 

Girdi, kaip skamba

Žvaigždės danguje?

Kaip skleidžia

Pumpurus nasturtos

Tavo daržely?

Kaip dainuoja bitelės?

 

 

●

 

Gera mums,

Kai esame maldoj

Ir šviesa mums šviečia.

 

 

●

 

Dvejinasi

Mūsų Būtis.

Tavo džiaugsmas –

Tai ir mano džiaugsmas.

Tavo širdgėla –

Tai ir mano širdgėla.

Dalinamės duona

Ant stalo

Ir dangaus begalybe.

 

 

●

 

Eikš, sušildysiu

Tavo rankas

Savo šiluma.

Geras ir švelnias,

Man labai labai

Reikalingas

Tavo rankas.

 

 

●

 

Gyvybės medyje

Baltieji paukščiai

Gieda Giesmių giesmę

Klausykimės ir mudu.

 

 

●

 

Išplasnojo gervės

Padebesių penklinėse.

Atsisveikinimo graudulys.

 

 

●

 

Baigia sudilti

Dar viena delčia.

Užpustys vėjas

Kuždančiais lapais

Mūsų pėdas takuos.

Ištaršys baltas

Balandžių plunksnas.

Bet esam, dar esam.

Mieloji…

Dalinamės duona.

Pasidalinta duona

Šventa.

 

 

●

 

Gūdi

Tamsos siena.

Neskraido paukščiai.

Nežydi gėlės.

Nakties tyla.

Girdžiu,

Kaip plaka širdis.

Tavo ar mano?

 

 

●

 

Drauge su vėjais

Išplaukėjo rugiai.

Mėlynais laumžirgio

Sparnais įplazdėjo

Vasara į mūsų sodą.

 

 

●

 

Padangėje

Iškilmingai plaukia

Baltavilniai debesys.

Žiburiuoja auksinės

Volungės plunksnos.

Už mūsų lango –

Jazmino pašvaistė.

Ir šįvakar lydi mane

Tavo akys – dvi kregždės.

 

 

●

 

Bučiuoju akis,

Palatoj budėjusias

Ir ašarojusias.

Spaudžiu rankas,

Kurios mane glostė

Ir šluostė prakaitą.

Lieptu virš prarajos,

Sutvarstyta širdimi

Grįžtu būti su tavimi.

 

 

●

 

Žiūrėk, kaip

Šakomis ir šakelėmis

Susipynė galutrobėje

Užaugusių liepų lajos.

Tarytum mudviejų

Gyvenimas.

 

 

●

 

Nuplaukė

Užžiemių pusėn

Pavasarių vandenys.

Ir mūsų metai – – –

Miršta gėlės

Nuo rytšalos.

Pasodinkime

Baltažiedę.

Tegul žydi

Mūsų širdy.

 

 

●

 

Šuoliuoja prošal

Bevardžiai balti žirgai.

Juodrudėse akyse

Nusineša tavo ir mano

Atvaizdus – – –

Užaugs medžiai

Ant praminto tako.

Šaknys surinks

Mūsų pėdas.

Autoriaus nuotrauka

Autoriaus nuotrauka

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.