Laiko verpetuose
●
Laiko verpetuose
viskas, kas žemiška,
laikina ir pažeidžiama.
●
Puntuko akmens
atmintyje samanoja
atslinkę ledynai.
●
Kryžmų vėjų
pagairėje pražilo
milžinkapis.
●
Ten užmirštame
pilkapyje dūlėja
akmenų vainikai.
●
Skraji blezdinga
jau neatneša ugnies
alko aukurui.
●
Giliai miega
akmenimis vainikuoti
mano proseniai – baltai.
●
Nebežinau,
ar dar likę manyje
jotvingių kraujo.
●
Drengia šaltas lietus.
Nėra kam atkelti
žalvarinių vartelių.
●
Dienomis ir naktimis
pakelės koplytstulpyje
budi Rūpintojėlis.
●
Žilvino krauju
kasmet dažo ruduo
drebulių lapelius.
●
Aukštuos kalneliuose
motinėlių ašarom rėdyti
sūnaitėliai guli.
●
Niekada neužmiršiu,
kaip pokario kaime
įaugo į mus baimė.
●
Kruvinai žydi pelargonijos.
Pereina per širdį
Sausio 13-oji.
●
Niekur neskraidyk,
žiemok, auksaake, tarp
senų mano knygų.
●
Tamsžalio eglyno
tylus siaudesys terpiasi
į bežodę ryto maldą.
●
Kupina sengirė
vakaro šešėlių.
Gilėja spengi tyla.
●
Šįryt klausausi,
kaip genys skanduoja
bundančio miško pulsą.
●
Vėjų Močia ragina
šiltus vasarius vėjus
plėšti ežerų ledą.
●
Padangėn pakilęs
vyturys įgarsina
saulės spindulį.
●
Sidabražvynių šalvių
akimis žiūri upė.
Prisiminiau Šešupę.
●
Šilo vasaros naktis.
Koks intymus dvilapių
blandžių kvepėjimas!
●
Pučia gairingi vėjai.
Ar dar lydi mane
močiutės maldos?
●
Pakiliai ošia pušys.
Lyg giedotų šįvakar
džiugesio psalmę.
●
Pabuvome vasaroje.
Tamsėja vandenys.
Vėl elegiškas ruduo.
●
Dar mirguoja drugelių
šokiai. Virš žydinčių jurginų.
Vėjai išsinešė jų spalvas.
●
Durpžemin įsigėrė
vandenžolių kvapas.
Išsivadės pelenuos.
●
Žvaigždžių rasa
užkrito brydes pievose.
Rūdija mano dalgis.
●
Prieš akis galukelė.
Nesigirdi žingsnių.
Bijau atsigręžti atgal.
●
Smėlis ir akmenojai.
Nuožmus tyrų vėjas
užpustys išeivių pėdas
—————————-
Einu, dar einu.
