Galukelės elegijos

 

●

 

Laiko upėje

jau praplaukta

grėsmingos rėvos,

juodų sietuvų verpetai,

atvajuose žydėjusios

baltosios lelijos…

 

●

 

Daug dienų ir naktų

nugrimzdo į užmaršties

ūkanas. Daugėja

nepažinto pasaulio.

Dar vienas ruduo.

Gilėja sutemos.

 

●

 

Pro saulėlydžio

nurausvintą miglą

matau bekraščius tyrus,

aržių vėjų pustomą smėlį.

Tenai galukelės

veda išeinančius į nežinią.

 

●

 

Šiąnakt visi akivarai

pilni žvaigždėto dangaus

ir mėnesienos šukių.

Užkritusi rasa ant

vystančių raudoklių

gailia ašara pavirsta.

 

●

 

Drumzlinas rudens

lietus murdo jau

belapį beržyną.

Beržai svyruonėliai

perima mano liūdesį.

 

Šalta ir ištuštėjusi

blyškiai melsva padangė.

Alsuoju ledėjančiu oru.

Stingsta ištarti, niekur

nenuėję žodžiai.

 

●

 

Aušrotekio spinduliai

it kanklių stygos palietė

šerkšnotas medžių viršūnes.

Suskambo ryto preliudija.

Baltuoja takai ateinantiems.

 

●

 

Glostau pumpuruotą

obels šakelę. Pumpuruose

slypi gyvybė, žydėjimo

džiaugsmas. Pasidžiaugiau

savo buvimu, viltimi

sulaukti pavasario.

 

●

 

Netrūksta galukelėse

pavargusių nuo daiktų

ir nuo savęs pakeleivių.

Bijau atsigręžt ir pasižiūrėt

į iš paskos einančius.

Bijau tapti šalikelėje

kniūpsančiu akmeniu.

 

●

 

Jau niekas neprašo

blezdingos parnešti

gyvybės ugnies.

Virš žemės ir vandenų

pragaro ugnys skraido,

neša mirtį ir kančią.

Šventos ugnies paukštės

link žvaigždžių plasnoja.

 

●

 

Brėkšta diena. Iš aukštybių

ateina šviesa, kuri

niekad nesibaigia.

 

●

 

Šešėliuotame danguje

mirguoja žvaigždės.

Debesijos gūžtoje glūdi

Gulbės žvaigždynas.

Ar kada nors dar

skambės Orfėjo lyra?

 

●

 

Po raudonu vakaro

dangum nurimo vėjas,

neradęs kelio grįžt

atgal į praeitį.

 

●

 

Baltuoja galukelės

smėliai. Neskubu eiti.

Noriu pasigrožėti

paskutiniais astrų žiedais.

 

●

 

Mano sapno

juodas žirgas

į diendaržį sugrįžo.

Nuvyto balta rožė.

 

●

 

Praėjusi pro šalį

tolsta nesuprasta,

nepažinta Naujoji sąmonė.

Iš Rericho drobių spindi

kalnai mėlynieji, juodoje

tamsoje skendi perėja.

 

●

 

Ašaromis aplyta,

krauju mirkyta,

Golgotomis ženklinama

šventa Ukrainos žemė.

 

●

 

Žvaigždė ežere,

saulė gėlių žieduose,

tu mano širdy.

Dalinkimės buvimu

gimtoje žemėje.

 

●

 

Šitas rudens vakaras

be jokių nušvitimų.

Viskas laikina.

Neatimk vilties…

Viskas Dievo valioje.