ReligijaMemorabilia

-js-

Litanija be pabaigos

Dėl to turbūt dėsninga, kad gegužės vakarais iš bažnyčių traukiasi Mergelės Marijos litanija. Pasakok nepasakojęs, kaip per gegužines pamaldas žmogus nejučiom gali atgauti tikėjimą, viltį ir meilę. Motina meilingoji, Motina geroji patarėja, Aukso namai, Nusidėjėlių gynėja…

-js-

Pavasaris – tai pavasaris

Daugialypis, su savo peripetijomis tas mielas paveiksliukas. XX a. pradžios nežinomo Lietuvos fotografo nuotrauka iš nežinomo lietuviško kaimo. Simpatiška pavasario scena su kaimo vaikučiais.

-js-

Kova su šėtonu ir maldos vaisiai

Miłoszas buvo labai nustebęs, kai sužinojo, jau gyvendamas Vakaruose, kad jo prefektas po karo nepasitraukė į Lenkiją kaip dauguma lenkų tautybės Vilniaus krašto kunigų. Nemetė likimo valiai savo parapijiečių.

-js-

Iš draugystės teologijos

Dar nuostabu, kad tuose rokerių portretuose, Šventojo Rašto žodžiais tariant, dažnai nėra nei vyro, nei moters. Lyg matytum įgyvendintą apaštalo Pauliaus pažadą krikščionių bendruomenei. Arba, jei dar toliau, – ir pačią rojaus būseną.

-js-

Knyga ir karas

Dviejų sesučių portretas su knyga. Galėtų būti kaip pasveikinimas visiems Knygų mugės proga. Laikiau nuotrauką kelerius metus stalčiuje. O dabar atėjusi tarytum jos valanda. Kad profesoriai, rašytojai, kunigai fotografuojasi apsikabinę foliantus, nieko nuostabaus. Vaikams anų laikų fotografai brukdavo į rankas meškiukus arba lėles, sodindavo ant triratuko, medinio arkliuko ar bent ant tėvų kelių. Su knyga vaikus, ir dar taip rimtai,…

-js-

Išvarytieji

Man tai viena gražiausių nuotraukų, kurias esu kada nors matęs. Nežinomas fotografas, pats nenujausdamas, sukūrė šedevrą. Kokie vaikų veidai, koks jų išsirikiavimas! „Minelės rimtos“, – sakytų Vaižgantas.

-js-

Žiemos keliu

Kada nors pasieks mus (ir jau dabar pasiekia) garsas apie stebuklus Ukrainos apkasuose ir griuvėsiuose per tris praėjusias karo žiemas. Anąsyk iš ten atkeliavo nuotrauka, kaip šalia apdegusio negyvo daugiabučio būrelis vaikų lipdo iš sniego senį besmegenį.

-js-

Kartoninių sparnų paslaptis

Kokios Kalėdos būtų be angelų! Ir nereikia čia šypsenėlių. Toje istorijoje viską nuo pradžios iki galo padaro angelai. Kas atneša Marijai žinią, kad ji taps Dievo Sūnaus motina? Kas nakčia, Jėzui gimus, sukelia ant kojų Betliejaus piemenis, kad tie skubėtų pagarbinti gimusio Išganytojo? Arba per visą juodą pietietišką dangų galingais balsais paleidžia: Gloria in excelsis Deo! Kas paskui sapne kuždės…

-js-

Kas būna mažoj gatvelėj

Poeto susidėliotas mažo butelio svajonių sąrašas šiandien tiktų ir adventinei programai: spragsinti krosnis, knygos, mėnulis, bažnyčių varpai. Tūkstantis metų kaip viena diena ir viena diena kaip tūkstantis metų.

-js-

Šviesos efektai

Kapinių nuotraukoje nei tų istorijų, nei dvasinių patirčių, žinoma, neperskaitysi. Gražiai, galingai liepsnoja Vėlinių nakties laužas, ir tiek. Rodos, lyg apskritai nebūna tų kraujo ir sielvarto upelių. Nežinau, kokį savo „bet“ čia įterpti. Kad jo nereikėtų, išeidamas paliksiu kambaryje degančią šviesą.