PublicistikaAktualijos

Įvarčiai iš Alantos

JURGA TUMASONYTĖ Pirmoji mintis, kuri kyla prisiminus birželio 25–27 dienomis Alantoje vykusį renginį, yra musės. Musės kaip juodos avys šokinėjo ant susirinkusiųjų kūno dalių, o tuo metu vyko kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas.

Muziejai

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Praėjusią vasarą vienoje akademinėje literatų stovykloje išklausiau jaudinantį Loretos Jakonytės pranešimą apie rašytojų muziejus: visi, kas bent keliuose iš jų esame lankęsi, tiksliai žinome, kad provincijoje ypač originaliai puoselėjami rašytojų kultai.

Castor&Pollux. Keturių kultūros prekybcentrių tyrimas

Castor: Prieš pradėdami burnoti ant mūsiškės kultūrinės žiniasklaidos, atlikime nedidelį eksperimentą. Įlįsk į internetą ir išspausdink 40 straipsnių – po 10 iš kiekvieno lietuvių literatūrą mylinčio leidinio: „Litmenio“, „Metų“, „Nemuno“ ir „Šatėnų“. Tik be leidinio pavadinimo, be metų ir be autoriaus.

Penki sakiniai apie mūsų kalbą

Masiškai siuntinėjamus elektroninius laiškus tapo įprasta pasirašinėti taip: „Pagarbiai, Mikė Pūkuotukas.“ Tačiau šis kablelis čia atsiradęs, ko gero, tik kopijuojant angliškus parašus. Pagal visas lietuvių kalbos skyrybos taisykles kableliui čia nėra kaip įsisprausti. Lietuvių kalbos komisijos paaiškinime teigiama taip: „Pabrėžtina, kad lietuviškame tekste po žodžių su pagarba, pagarbiai nededama jokio skyrybos ženklo. Pateisinamas čia galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl…

„Poezijos pavasario“ datulė

MARIUS PLEČKAITIS Tikriausiai jau kokius 200 144 kartus panosėje ar viešai buvo užduotas metadimensinis klausimas: „Kas tas „Poezijos pavasaris“?“ Ir apskritai – kur man dabar per tą „Poezijos pavasario“ orgiją dėtis? „Poezijos pavasaris“ tūlam lietuviui pirmiausia asocijuojasi su emblema – PP paukšte. Ši paukštė – veikiausiai gegutė, gal jerubė. Arba Jonynas.

Pusamžis, o vis dar žaidžiu su žaislais

HARRY DE QUETTEVILLE Štai taip: dabar oficialiai esu pusamžis. Kai kas tvirtins, kad toks buvau visada. Tiesa, kad, pavyzdžiui, pasprukęs iš pamokų į neteisėtą ekskursiją aludėn, užsisakydavau pintą „Spitfire“ biterio ir patogiai įsitaisydavau atokiame kamputyje.

Architek(s)tūriniai klausimai

MARIUS RAUBA Važinėjant po Lietuvą ir iš neturėjimo ką veikti žvalgantis pro automobilio langus, lieka tik vaizdas ir mintis arba kitaip – įspūdis ir protas. Pastarasis ima vertinti jam pateikiamą vaizdinę informaciją, visaip ją vartyti, apžiūrinėti. Ji plika, be jokių skaičių – tik gamta, toks žalsvėjantis paviršius ir tai, ką ant jo išdarinėja žmogus. Gamta – amžina, nerangiai kintanti, pulsuojanti…

Reveransas

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Kad žinotumėt, kaip nuobodu rašyti apie literatūrą (privalai laikytis etiketo, o tai savieji dar eliminuos iš bendruomenės) ir kaip įdomu – apie visa kita. Lygiai tas pats su renginiais – kas gali būti neįdomiau už kokį „Poezijos pavasarį“, į kurį susirenkama tik dėl genties. „Naujasis Baltijos šokis“ kasmet teikia to „svetimo“ džiaugsmo galimybę: aišku, ši festivalinė firma gan…

Masinio naikinimo maistas

MACIEJ JARKOWIEC Reikalas mirtinai rimtas. JAV vyriausybės duomenimis, dabartinis jaunimas bus pirmoji per šimtmetį amerikiečių karta, kuri gyvens trumpiau nei jų tėvai. Priežastis: nutukimas. Kas trečią amerikiečių vaiką kamuoja chroniškas antsvoris, ir dėl to jis yra pasmerktas hipertenzijai, diabetui, astmai ar vėžiui. Pagalbon skuba Michelle Obama. Vasario viduryje pirmoji ponia pradėjo savo parengtą roko kampaniją „Judinkimės!“ („Let’s Get up!“), debiutuodama…

Penki sakiniai apie mūsų kalbą

-lj- Vėl apie lenkiškas pavardes, bet šį kartą apie tarimą, ne apie rašybą. Buvusio Lenkijos prezidento Kwaśniewskio pavardę per mūsų radiją ir televiziją buvo įprasta tarti „Kvasnievskis“; tačiau lenkai rašo raidę ś, ir tai ne tas pats kas s, ir nors ta raidė tariama ne visai taip kaip š, vis dėlto, manyčiau, ji artimesnė mūsiškei š negu s, be to,…