PublicistikaAktualijos

My­li­mi ir ne­my­li­mi „Va­ka­rai“

ANDRIUS MARTINKUS Ka­dan­gi var­gu ar pra­smin­ga bū­tų ti­kė­tis su­tai­ky­ti to­kias skir­tin­gas po­zi­ci­jas, pa­dė­ko­jęs Lai­man­tui Jo­nu­šiui („Š. A.“, VIII.24) už ge­rus žo­džius („Nė­ra abe­jo­nės, kad au­to­riaus po­zi­ci­ja yra rim­tai ap­mąs­ty­ta, ku­pi­na nuo­šir­daus su­si­rū­pi­ni­mo [...]“), tiesiog su­re­a­guo­siu į kai ku­rias jo kri­ti­nes pa­sta­bas.

Olim­pi­nė kul­tū­ros es­ta­fe­tė

ŽYD­RŪ­NAS DRUN­GI­LAS Apie spor­tą be kul­tū­ri­nės idė­jos bu­vo ra­šy­ta „Š. A.“ rugpjūčio 10 d. numeryje, o kaip at­ro­dy­tų spor­ti­nis in­te­re­sas kul­tū­ro­je? To­kių aso­cia­ci­jų su­ke­lia vie­nur ar ki­tur pa­si­girs­tan­čios kal­bos, kad kul­tū­ra tu­ri bū­ti kon­ku­ren­cin­ga.

Ku­riant nau­ją mi­tą

LAIMANTAS JONUŠYS Ši va­sa­ra „Š. A.“ pa­si­žy­mė­jo iš­ki­liais An­driaus Mar­tin­kaus ra­ši­niais apie mus apė­mu­sį ci­vi­li­za­ci­nį blo­gį (VI.15 ir VII.20) ir vie­nu blai­viu at­sa­ku į šį ka­tast­ro­fiz­mą (VI.29), tad šią po­le­mi­ką ir pra­tę­si­me.

Ge­rų ma­nie­rų sto­ka

JŪ­RA­TĖ VI­SOC­KAI­TĖ „Šiau­rės At­ėnai“ per sa­vo ne­il­gą, šlovingą re­a­lios ne­pri­klau­so­my­bės gy­ve­ni­mą pa­ren­gė ir iš­lei­do į švie­są ke­lias de­šim­tis kny­gų. Dau­giau nei bet ku­ris ki­tas pe­rio­di­nis lei­di­nys.

Ru­si­ją šok­di­na mer­gai­tės

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Trum­pai apie „Pus­sy Riot“ – Ar po trau­mos, ku­rią jums su­kė­lė šis pa­si­ro­dy­mas, krei­pė­tės į gy­dy­to­jus ar psi­cho­lo­gus? – Per ma­ne ne kar­tą per­ėjo ma­lo­nin­go­ji Die­vo ener­gi­ja, o ji daug stip­res­nė už bet ko­kius psi­cho­lo­gus, juo la­biau kad pa­ti esu psi­cho­lo­gė.

Olim­pia­da: vaikš­tant at­vė­su­siais kul­tū­ros pėd­sa­kais

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Olim­pi­nės žai­dy­nės ta­po to­kia ko­mer­cia­li­zuo­ta ir pri­mi­ty­via te­ma, kad ra­šy­ti apie jas kul­tū­ros sa­vait­raš­ty­je net kaž­kaip ne­pa­do­ru. Tik­riau­siai tu­rė­tų bū­ti keis­ta, kad ne­pa­do­ru, nes spor­tas lai­ko­mas kul­tū­ros da­li­mi. La­biau­siai fi­nan­suo­ja­ma, re­mia­ma, ma­sių pa­lai­ko­ma ir la­biau­siai at­si­per­kan­čia kul­tū­ros da­li­mi

At­eis­tai ne­ga­li pri­si­deng­ti tik­ro ti­kė­ji­mo dra­bu­žiais

GI­LES FRA­SER 1793 m. pran­cū­zų re­vo­liu­cio­nie­riai už­ėmė Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­rą ir pa­ver­tė pro­to šven­to­ve. Jo­je su­si­rin­kę jie gar­bi­no tie­sos deg­lą lai­kan­čią ak­to­rę, ap­si­tai­siu­sią mė­ly­nos, bal­tos ir rau­do­nos vė­lia­vos spal­vo­mis, sim­bo­li­zuo­jan­čio­mis res­pub­li­kos Lais­vę.

Va­sa­ra kai­me

VYGANTAS VAREIKIS Lie­tin­ga, karš­ta ir aud­rin­ga olim­pi­nė 2012 me­tų va­sa­ra jau ge­ro­kai per­si­ri­to į ant­rą­ją pu­sę. Kas atos­to­gau­ja prie te­le­vi­zo­riaus, kas – už­sie­ny­je, kas – prie jū­ros, o kai ku­rie ren­ka­si po­il­sį lie­tu­viš­ka­me kai­me. Bė­ga va­sa­ros, o Dzū­ki­jo­je, at­ro­do, ma­žai kas kei­čia­si.

Sta­bai

VYGANTAS VAREIKIS Prieš kiek lai­ko ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ja, kad Tau­ti­nin­kų są­jun­ga pa­siū­lė nuo Ža­lio­jo til­to Vil­niu­je pa­ša­lin­ti so­vie­ti­nes skulp­tū­ras kaip oku­pa­ci­jos sim­bo­lį, o eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Land­sber­gis – į nuo­ša­les­nę vie­tą iš Pa­lan­gos cen­tro iš­kel­ti so­vie­ti­nių ka­rių ka­pi­nes.

Santaros pavidalai

ŽYDRŪNAS DRUNGILAS Internetas ir laisvė rinktis Kai prieš keturiolika metų tada dar ne visagalio interneto paklausiau, kas yra „Santara“, jis man rimtu veidu mestelėjo nuorodą į kažkokią amerikietišką parduotuvę ar įstaigą.