PublicistikaAktualijos

„Ak­so­mi­nis“ ge­no­ci­das, „ak­so­mi­nės“ re­vo­liu­ci­jos ir „ne­skaid­rūs“ rin­ki­mai

ANDRIUS MARTINKUS Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ci­jo­je esa­ma šė­to­niš­ku­mo, ku­ris ski­ria ją nuo vis­ko, ką ma­tė­me, ir, gal­būt, nuo vis­ko, ką pa­ma­ty­si­me. Jo­seph de Maist­re „Jei iš tie­sų pra­dė­tu­me kal­bė­ti apie tai, kas šian­dien vyks­ta, tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie mo­der­ni­ą­ją oku­pa­ci­ją, et­no­ci­dą, gal­būt net ak­so­mi­nį ge­no­ci­dą“

Lap­kri­čio skai­ty­mai

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Tarp de­šim­tos ir pen­kio­lik­tos mė­ne­sio die­nos kios­kus pa­sie­kia li­te­ra­tū­ri­nis žur­na­las „Me­tai“. To­mis die­no­mis bu­džiu prie kios­ko: ar jau? Keis­ta, juk ga­lė­čiau sau ra­miai stu­di­juo­ti sto­ro­ką se­mio­ti­kų žur­na­lą „Bal­tos lan­kos“, ku­rio te­ma – so­cia­li­nės sko­nio prak­ti­kos.

Savaitės sakinys

Su­ici­di­nė vals­ty­bė

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Pas­ta­rų­jų me­tų kon­teks­te, kai dau­ge­lis aist­rin­gai da­ly­vau­ja psi­cho­zė­je dėl iš­au­gu­sios emig­ra­ci­jos mas­tų, pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­va yra su­ici­di­nė vals­ty­bė, tur­būt nė­ra ra­di­ka­lu. Nuo­lat vi­sais in­for­ma­ci­niais ka­na­lais tran­sliuo­ja­mos sen­sa­cin­gos ži­nios

Mai­nai ne­be­vei­kia?

VYGANTAS VAREIKIS Rin­ki­mų me­tu ir jiems pa­si­bai­gus kal­ba­ma apie de­mok­ra­ti­ją kaip apie sau­gų ir na­tū­ra­lų, sa­vai­me su­pran­ta­mą reiš­ki­nį. Ta­čiau de­mok­ra­ti­ja, kaip ir ka­pi­ta­lis­ti­nė sis­te­ma, yra mai­nai. Pi­lie­čiai tu­ri ką nors gau­ti mai­nais už tai, kad ati­duo­da sa­vo bal­sus.

Žiupsneliai skaitymų

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Pa­ro­da Na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ri­jo­je („Mo­ters at­vaiz­das LAWIN ko­lek­ci­jo­je“) di­des­nio įspū­džio ne­pa­li­ko, iš­sky­rus ne­ma­ty­tą­jį, ne­ti­kė­tai iro­niš­ką Sta­sį Ušins­ką. Aiš­ku, ma­lo­nu, kad ko­lek­ci­ja su­sis­te­min­ta, su­skirs­ty­ta eta­pais, jie tu­ri ver­ba­li­nius pa­aiš­ki­ni­mus.

Eti­ke­čių kli­ja­vi­mo va­jus

TO­MAS TAŠ­KAUS­KAS Po spa­lio pra­džio­je ka­ta­li­kiš­ko jau­ni­mo or­ga­ni­zuo­tų tai­kių pro­tes­tų prieš ma­ni­pu­lia­vi­mą re­li­gi­niais sim­bo­liais vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­gir­do gau­sy­bė kal­ti­ni­mų fun­da­men­ta­liz­mu, sim­pa­ti­jo­mis cen­zū­rai ir fa­šiz­mui. Tik­ras eti­ke­čių kli­ja­vi­mo va­jus!

No­be­lio tai­kos pre­mi­ja Eu­ro­pos Są­jun­gai – lai­ku ir vie­to­je

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Šį kar­tą ir­gi neap­si­ei­ta be kon­tro­ver­si­jų. Šie­met Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) sky­rus No­be­lio tai­kos pre­mi­ją už „še­šias­de­šim­ties me­tų dar­bą sie­kiant tai­kos ir su­si­tai­ky­mo, ug­dant de­mok­ra­ti­ją ir gi­nant žmo­gaus tei­ses“, įsi­uto ne tik kon­ser­va­to­riai, bet ir kai­rie­ji.

Ap­gau­lin­ga Ta­bo­ro švie­sa

ANDRIUS MARTINKUS Žvel­giant į es­mę, „skan­da­lin­ga­sis“ Ro­meo Cas­tel­luc­ci spek­tak­lis nė­ra joks skan­da­las vi­suo­me­nė­je, ku­rio­je ne­lai­ko­mi skan­da­lin­gais Vol­tai­re’o, Mar­xo, Niet­zschės, Freu­do, Sar­tre’o, Rus­sel­lo, Frank­fur­to mo­kyk­los ir dau­gy­bė ki­tų teks­tų, pri­klau­san­čių ko­vos prieš Die­vą ir Jo Baž­ny­čią mil­ži­nų plunks­nai.

Ty­lus ru­de­ni­nis džiaugs­mas: ne­pir­kau bi­lie­to į Cas­tel­luc­ci

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ Jau se­no­kai ne­inu į spek­tak­lį, fil­mą, kon­cer­tą, ne­per­ku kny­gos „ak­lai“, t. y. pa­si­ti­kė­da­ma su­in­te­re­suo­tų ren­gė­jų, lei­dė­jų ir kri­ti­kų nuo­mo­ne. Ki­taip kny­gy­nuo­se grieb­čiau kny­gas, ku­rių už­pa­ka­li­nia­me vir­še­ly­je ra­šo­ma: „pa­sa­ko­ji­mas ne­pa­leis jū­sų vi­są nak­tį…“, „su­kre­čian­ti gy­ve­ni­mo ir mir­ties aki­sta­ta“ etc.