LiteratūraProza
Rašau tau nuo Laptevų
MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ Bijau nebegrįžti, nebegalėti grįžti į save, į tave ir į mus po pusantro tūkstančio dienų, po šaltų naktų pravėrus langą, miesto vėjams pučiant dūmus man į veidą, bijau negrįžti iš tų šalių, kur niekaip neišsivėdina kambariai
Krikštas
KOTRYNA ULAN Bažnyčioje prieblanda ir daug žmonių, jie trypinėja apie altorių, prinešę purvino sniego, ir spaudžiasi kuo arčiau vienas kito. Smilkalų migla pakyla iki skliautų ir vėl nusileidžia, tiesiai man priešais nosį, viskas tampa neryšku ir taip skauda galvą. Mes su krikšto mama sėdim klauptuose, laukti dar ilgai, norinčių daug, kunigas skuba.
Atletas ir Alef
BALLA Kartais darydamas ką nors vonioje girdžiu už sienos keistus garsus. Jie sklinda iš mažyčio koridoriaus prie lifto. Atsargiai žvilgteliu pro durų akutę ir matau, kaip kaimynai neša iš lifto įvairiausius baldus, didelius kūjus, mūrininko įrankius, sulankstomas kopėčias, didžiulį grąžtą…
Tania
DALIA PAULIUKEVIČIŪTĖ Tuo metu galvojau, kad esu beždžionėlė, vardu Toto. Žiemą iš muzikos mokyklos grįždavau vėlai, visad užsukdavau į Mangą palaukti mamos. Infekcinių ligų skyrius, kuriame ji dirbo, neturėjo garbės oficialiai vadintis Manga, bet žinojau, kad tik toks yra jo vardas. Mangoje vakarais plaudavo grindis, o aš, paruošusi pamokas, eidavau pasivaikščioti.
Pasaulio vizija
JOHN CHEEVER Johnas Cheeveris (1912–1982) gimė Kvinsyje, Masačusetso valstijoje. Parašė penkis romanus ir septynis apsakymų rinkinius, yra apdovanotas įvairiomis Amerikos ir pasaulio literatūros premijomis bei garbės medaliais.
Naikintuvas
EVALDAS DIRGĖLA Tuos, kam tikrai rūpi tiesa, skatinčiau įdėmiau apsidairyti aplink. Pasiteiraukite artimųjų ir kaimynų nuomonės. Išklausykite juos atidžiai. Tuomet – paklauskite savęs. Jūs tikrai žinote atsakymą, kiekvienas. Nes mūsų nepakartojamos sėkmės istorija paprasta kaip taburetė.
Apie žmogų, kuris norėjo būti senis
RUDOLF SLOBODA Žmogus buvo sutikęs daugybę kitų be galo senų senių ir pavydėjo jiems, nes šie atrodė jam be rūpesčių. Buvo girdėjęs ir apie be galo senus senius, valdžiusius didžiąsias Kinijos ir Sovietų Sąjungos imperijas, bet šiems ne taip pavydėjo, nes žinojo, kad valdžia iš tiesų priklauso ne jiems, kad visi jų nekenčia ir kad yra priversti nuolat daryti kam…
Aš pats
JONAS MIKELINSKAS Mirus vienam po kito dviem broliams, motinai ir žmonai, o dukrai paskendus kvaišaluose, jis ilgą laiką negalėjo žiūrėti į žmones kitaip, kaip į esamus ir būsimus lavonus. Ir juo gražesnis kieno iš jų būdavo veidas, dailesnis liemuo ir grakštesnės, eiklesnės kojos, tuo šiurpesnis jų laukdavo finalas. Netgi gražiausias jam pasaulyje paveikslas – motina su kūdikiu rankose – apsinešė…
Einam
DALIA PAULIUKEVIČIŪTĖ Baltaplaukiai turėtų vengti saulės, taip man sakė mokyklos medicinos sesuo. Ji buvo maloni apvalaina moteris, tačiau kiek išsiblaškiusi. Pavasarį, kai turėjome už rankos vesti dvyliktokus ir saulė buvo labai kaitri, man ėmė suktis galva, eilėraščių montažas aidėjo joje kaip varpas, ir aš apvėmiau savo dvyliktoką. Jis pasibjaurėjęs nusišluostė batus į žolę ir niūriai pasakė: „Patraukit šitą vaiką.“
Štai taip Zaratustra valgė
WOODY ALLEN Niekas taip neįaudrina intelektualų bendruomenės ir neįžiebia akademikų ginčų, panašių į tuos, kurie kyla pro mikroskopą stebint vandens lašą, kaip didžio mąstytojo nežinomo veikalo atradimas. Neseniai keliavau į Heidelbergą įgyti retų devyniolikto amžiaus dvikovos randų ir visiškai netikėtai aptikau kaip tik tokį lobį.
