Nenarsu atsigulti į lovą, kiek per plati; čia lengvai gali pagauti mintys apie Hawwah, jos suriš rankas, Achilas galės tik apsiversti ant kito šono, mintys plieks, plieks, gal iki pirmų paukščių, visą tą laiką jis kūnu, kiekvienu raumeniu ir odos audinio siūlu jaus Hawwah, patalynė kels karštį, bijos, kad fantazijos konfeti nemesteltų spalvotų scenarijų pilkais kraštais; dabar…

samsara-davanala-lidha-loka tranaya karunya-ghanaghanatvam praptasya kalyana-gunarnavasya ande guroh sri-caranaravindam   „Dvasinis mokytojas gauna palaiminimus iš malonės vandenyno. Tarsi debesis lydamas gesina miško gaisrą, dvasinis mokytojas gesina liepsnojančią materialios egzistencijos ugnį ir išgelbsti žmones, apimtus tos liepsnos. Toks dvasinis mokytojas, dorybingų savybių vandenynas, ir aš su didžia pagarba lenkiuosi jo lotoso pėdoms.“ (Sri Sri Gurv-astaka)   1. Būti bute / gaisras Visa tai…

Mano darbas yra išties sunkus. Kasdien turiu klausytis įvairiausių žmonių istorijų, kad ir kokios jos būtų. Visi pasakojimai labai skirtingi: vieni liūdni, kiti linksmi, yra pribloškiančių ir gerąja, ir blogąja prasme. Kai kuriems žmonėms reikia vos 5 minučių, kad išpasakotų man visą savo gyvenimą, o kai kurioms senutėms neužtenka ir valandos, kad apibūdintų, kaipgi jos jaučiasi, kai autobuse jaunuoliai neužleidžia…

Kai atidžiai įsistebeilijo į žuvis – dvi dideles, vieną vidutinę ir pustuzinį mažų, – dingtelėjo aiški mintis, kad šie padarai gyvens ilgiau negu jisai…

Moteris, vyras ir du jų paaugliai vaikai, berniukas ir mergaitė, važiavo autostrada sedanu. Vyras ir moteris ryte pykosi, iš pradžių dėl nieko, paskui dėl visko, galiausiai jis taip trenkė durimis, nebe pirmą kartą, kad virš staktos atšoko tinkas, ji jau buvo bepilanti (iš silpnumo) į sieną lėkštę, šįkart – su bukoliniu vaizdu, bet… Taifūnas pasiautėjęs kaip visada išsikvėpė, nenunešdamas stogų,…

Buvo kažkoks nepaprastai skubus atvejis, nes mama išsikvietė taksi, o mudu su tėvu nulipome žemyn į rūsį…

Iš pradžių jis gimė mano mintyse, ne, jis pats tebuvo viena atsitiktinė mintis, suvirpėjusi klaidžiame sąmonės voratinklyje, ir daugiau nieko. Suvirpėjo ir dingo. Tačiau kažkas visgi nutiko, jeigu ėmiau apie jį galvoti kasdien. Negalėčiau paaiškinti, kas mane tai skatino daryti. Nebuvo jokių keistesnių ar reikšmingesnių aplinkybių. Dienos plaukė pilkos ir vienodos, nejuntamos – kaip debesys. Tačiau viduje jaučiau kylančią jėgą,…

Įkiši ranką į kišenę, o ten tik raktai. Paprasti, metaliniai. Ne kažin kokie stebuklai ir už durų, kurias atrakini. Nelengva surasti stebuklą. Ant šviesos šulinio rentinio krašto straksėjusi nemiga paryčiui paslydo ant gaidžio balsu pragydusios penktos valandos, krisdama nusitvėrė už nakties sijono krašto, ištraukė juodą siūlą ir, ardydama nuo dangaus tamsą, nusileido ant žemės su nuostabos pilnomis akimis, iš kurių…

Prieš kiek laiko man nutiko labai nemalonus įvykis. Norėjau darbe palaistyti ant spintos stovinčią gėlę, ir kadangi visos paprastos kėdės buvo išneštos į tądien vykusią konferenciją, teko stotis ant sukamosios. Numaniau, kad tai pavojinga, bet visuomet juk tikiesi geriausio. Arba neįvertinau savo ūgio, arba gėlė stovėjo toliau, negu iš pradžių rodėsi žiūrint iš apačios. Gal todėl ji taip ir nyko…

Neseniai sutikau savo draugą Praną. Nepasakočiau apie tai, niekam neužsiminčiau netgi vienu žodeliu, jei tas susitikimas nebūtų manęs mažumėlę nustebinęs. Bet apie viską nuo pradžių. O pradėsiu savo pasakojimą nuo laikų, kai mes abu tebesimokėme mokykloje ir ateities laukėme su neįtikėtinu, kone karštligišku nekantrumu. Gerai prisimenu paskutinę klasę ir tą vidudienį, kai jis priėjo prie manęs; aš dariau namų darbus…