Vakar nusipirkau kompaktą ir dešros.
Dešros tam, kad jau ilgą laiką nebuvau suleidęs dantų į nieką sultingesnio, išskyrus juodą duoną (pinigų dar kol kas iš tėvų negavau). O kompaktą, aišku, todėl, kad nusprendžiau gelbėti Lietuvos muzikos industriją.

Jo veidas atrodė negyvas, tarsi žvėris, kuris prieš tai ganėsi vešliose betono pievose tarp tūkstančių kitų veidų, kol buvo nušautas. Namuose nė vieno daikto neatspindėjo joks veidrodis. O karščiausiomis vasaromis namai vis tiek dvelkdavo šalta ramybe, kuri lyg sniego gėlės kerojosi iš pilko veido vazono. Dienas, kai nereikėdavo eiti į darbą, jis dažniausiai leisdavo gulėdamas ant aptriušusios lovos, susisukęs į…

Ligoninėse balkonų nėra. Čia nė vienas ant lentų iš buvusios beržo gyvybės neįrėžia savo vardo. Vaikščioju ir ieškau bent vieno užrašo „čia buvo“. Tačiau ligoninė – ne sanatorija, ne poilsio namai. Ligoninėse niekas nepasirašinėja. Vaikščioju po šią apleistą psichiatrijos ligoninę ir beviltiškai ieškau žmonių pėdsakų. Taip, čia stovėjo išgulėtos lovos, ten – mediniai suoliukai. Čia buvo langai su grotomis. Stiklui…

Karoliai ant merginos kaklo buvo didumo sulig kiaušiniais, triufeliais, snarglių rutuliukais, altoriaus angeliukų žandais, bet jos kaklas nuo to nė kiek nelinko į priekį, o nugara buvo tiesi, be kuprelės. Ji deklamavo, darydama ilgas pauzes, rankose turėjo pluoštelį popierių ir po kiekvieno posmo ką nors išlankstydavo. Iš pradžių išlankstė lėktuvėlį ir paleido į publiką. Karoliai krestelėjo ir sudundėjo, lėktuvėlis padarė…

Jau 10 metų ieškau ko nepametus. O gal ieškau visus 36 metus. Tik paskutinę metų dekadą tos paieškos virto kūnu, į kurį galėjau pažvelgti iš šalies – aš į ją, ji į mane. Ėmėme stebėti viena kitą, palaipsniui besikeičiančias. Jų daugėjo ir daugėjo, bet nė vienos neatpažinau kaip tos, kurią jaučiausi praradusi. Paieškų proceso pradžioje radosi daugybė fotografijų, kur mėginau…

– Tau patinka švelniai ar šiurkščiai? – klausia Viktoras, rūsčiai stebeilydamasis į mane, rodos, žvilgsniu prasigręš į kaukolę ir nuvinguriuos per patį plaukų gumutės vidurį, gręšis tol, kol barkštelės į mūrinę sieną. – Nes aš moku ir švelniai, ir šiurkščiai, kaip tik užsimanytum. – Jis klausiamai kilsteli antakį. Nugirdęs mūsų pokalbius, prašalaitis pamanytų, kad Viktoras domisi mano seksualiniu gyvenimu arba…

Berlin 20:05, Nidden 21:05, London 19:05, Moscow 22:05. Laikrodžiai ant sienos registratūroje. Darbe nepaliaujate stebėtis šio viešbučio gyvenimu. Naktinis viešbučio administratorius sulaukia vėlai atvykstančių svečių, įteikia jiems raktus, palydi iki kambarių. „Pusryčiai nuo aštuntos iki dešimtos, mašiną galite palikti štai ten, tik išrašysime parkavimo kvitą, šiukštu nepamirškite užregistruoti, atsiskaityti galite ir rytoj, jei…“ Tuomet pakaitomis skaito Wittgensteiną, Bobrowskį, Celaną. Pro…

Ji tik trumpam liaudavosi kalbėjusi. Netilo nervingai grūsdama daiktus į nunešiotą „Puma“ krepšį, rinkdama po kambarį niekniekius, kuriais nužymėtas kone kiekvienos moters gyvenimas, be tikslo atidarydama ir uždarydama balkono duris, lyg rinkdamasi, ar ne pro jas geriau išeiti. Žodžiai kilo ir smigo. Jis tarsi per miglą vienus jų išgirsdavo, tik reikšmės nepagaudavo, kiti ištirpdavo kažkur pakeliui link jo. Kai trinktelėjo…

Nors maniau, kad neimsiu daug daiktų, vis tiek prisikroviau šaldytuvo dydžio lagaminą. Paskui nebeturėjau ką veikti, todėl pasižiūrėjau atsitiktinai internete užtiktą dokumentinį filmuką apie kurmius. Žvėriukai visą gyvenimą praleidžia vieni…

Už lango duso naktis. Saulė ilgais pirštais jau glostė daugiaaukščių stogus. Ugnė nemiegojo, suprakaitavusiame delne spaudė mobilųjį telefoną. Išties šiąnakt ji nesudėjo bluosto. Vakar su lagaminu atsidūrė prie Aušros buto durų, paskui ilgai verkė į popierines nosinaites, mėtydama jas čia pat po kojom. Kai jų nebeliko, gausiai drėkino draugės ištiestą virtuvinį rankšluostį, atsiduodantį pastovėjusiu sviestu. Aušra klausėsi, bandė patarinėti, bet…