LiteratūraProza
Trumpoji proza
Bemiegės naktys Žvėryne. Pirmieji mano vaikystės prisiminimai. Žmonės, kurie mane mylėjo, miegodavo ir netrukdydavo man būti nelaimingam…
Mirtis / Alkoholizmas
Esė „Trys galingieji“ Thomas Mannas žavėdamasis rašo apie Bismarcką ir lygina jį su Gargantiua: „…vakare jis paprastai prarydavo pusę kalakuto, išgerdavo pusbutelį konjako…
Apie Lietuvos muzikos industrijos gelbėjimą (2)
Bebaigiant pirmą kursą staiga atsirado platesnis mąstymas ir matymas. Tiesa, net nežinau, kaip ir iš kur, bet supratau, kad žiūrėdamas į savo vėjais iššvaistytus pirmuosius savarankiško gyvenimo metus nieko nebematau ir visai ne dėl to, kad tądien neužsidėjau akinių. Tiesiog viskas, ką nuveikiau iki tol, atrodė kaip tušti ir niekingi skruzdėlyčių darbeliai. Gerai, pamaniau, vadinasi, veriasi nauji horizontai, plečiasi erdvės.…
Penki epizodai iš dailininko kasdienybės
Prekybos centre Nojus ir Paulius vijosi tą patį konsultantą, kuris vilkėjo oranžine liemene su užrašu ant nugaros didžiosiomis raidėmis, o sprukdamas spragsėjo tušinuku. Užrašą Paulius, veikiamas optinės apgaulės, perskaitė kaip SPIRK MAN Į SUBINĘ, o Nojus – kaip EDIS LOCHAS IR MUSULMONAS, nors iš tiesų ten buvo parašyta KLAUSKITE, AŠ GALIU PADĖTI. Kažkuo konsultanto skubėjimas priminė baltojo triušio skubinimąsi įlįsti…
Jūrų arkliukas šoka tango
Na ir rytas. Henris guli lovoje, girdi sodrius lietaus garsus. Pakelia nuo pagalvės galvą, mesteli žvilgsnį pro langą: nelyja…
Žemės gyventojai
Kelyje iš Hamburgo į Neigerną prieš karą stovėjo miestelis, kuris vadinosi Paternosterkirchenas. Ta vietovė kadais garsėjo savo stiklo pramone, ir pagrindinėje aikštėje, priešais Burmistro rūmus, turistai ateidavo pasigėrėti žymiuoju Stiklapūčio fontanu, vaizduojančiu legendinį Johaną Krulą, meistrą, prisiekusį išpūsti iš Paternosterkircheno stiklo savo sielą, kad šiai pramonei, krašto šlovei, būtų deramai atstovaujama rojuje. Šauniojo Johano, vykdančio savo žygdarbį, statula, kaip ir…
Grubiai
Jau pažįstu ją iš žingsnių: laiptai, apatinės pakopos, sukvaksi, penki žingsniai per linoleumą, tuk tuk tuk, ir ji išlenda po mano kambario stakta, lyg slėptųsi nuo žemės drebėjimo, kaip visada, nustemba ir nudžiunga, mane pamačiusi, pavadina „o“ ir „tu čia“. Sustojusi staktoje, ji pamiršta, ko atėjusi, nes stakta yra tas šliuzas, kuriame pametame nuovoką, eidami iš kambario į kambarį (ir…
Lempos nemoka žaisti slėpynių
Lauke krito šlapdriba ir gėlė rankas, kai, bandydama nufotografuoti ant patižusio prospekto sniego gulintį vyrą, vis braukiau per telefono ekraną. Valydama ant objektyvo krentančias snaiges šonan stūmiau ir aplinkinių burbėjimą, kad mirusio, ir dar tokiomis aplinkybėmis, fotografuoti nevalia. Man tuomet buvo valia, nes reikėjo naujieną iliustruoti, o ir mirčiai nekvepiant lelijomis, nesant apkaišytai nėriniais ir nelydimai simfonijos, širdies nespaudė graudesys…
Kabinetas
Įsiveržiu į jo kabinetą suplukusi ir greitai nusėdu ant kėdės. Blyškios sienos; kabinetas baltas. Kėdė mėlyna. Nemiegu jau savaitę…
Virsmas
Kaip mane gyvą matot – tai buvo lapiukas. Vercors Pro tamsią pušyno pastogę prasišvietė raudonas dangus. Hirša klibikščiavo vingiuotu miško keliu, pasiramstydama lazda, ir širdo, kad jos septynmetis sūnus Joris tipena kažkur priekyje it nerami skruzdėlė. Moters širdyje brendo neramumas iš vaikystės, kai abi su motina ir kitomis kaimo moterimis naktinės perkūnijos prisodrintu oru bėgdavo į smėlėtą pakrantę pasitikti jūreivių.…
