LiteratūraPoezija
NERIJUS CIBULSKAS. Eilės
Visa, kas geriausia Štai ji, tavo nepamainoma deguonies lazdelė, kurios ieško, atrodo, kadaise užsimiršusios rankos. Tamsrudis prietemos cinamonas bemat sušyla atsiskyrusio žibinto šviesoj.
JOSIP OSTI. Eilės
JOSIP OSTI Josipas Osti (g. 1945) – Sarajeve gimęs poetas, eseistas, redaktorius ir vertėjas. Karui Bosnijoje įsisiautėjus, išvyko į Slovėniją. Pakeitęs gyvenamąją vietą, jis pakeitė ir kalbą – naujausios rašytojo knygos išleistos slovėniškai. Nors rašo jis kartais bosniškai, kartais slovėniškai, pats verčia iš vienos kalbos į kitą, neprarasdamas tikslumo ir ironijos. Eilėraštį verčiau iš slovėnų kalbos, į kurią jį išvertė…
ALEŠ ŠTEGER. Eilės
Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas Alešas Štegeris (g. 1973) garsėja ne tik poezija, bet ir didžiule kelionių aistra. Kartą, dar prieš pradėdama versti jo kūrybą, viename iš slovėniškų portalų skaičiau straipsnį, kuriame poetas buvo apibūdintas kaip vietoje nenustygstantis žmogus, kurio kūrybai ir asmenybei reikia daug erdvės. Neilgai trukus sutikau A. Štegerį ir įsidrąsinau paklausti, ar jis galėtų išgyventi be kelionių.
ROBINSON JEFFERS. Eilės
Renkuosi kapą Sakiau jums kartą eilėmis – nesvarbu, ar skaitėt jas, ar ne, Apie nuostabią vietą, kur elniai sunkiai sužeisti Ateina mirti; jų kaulai guli pramaišiui mažose Kapinaitėse Po lapais prie mirguliuojančio kalnų upokšnio, ir jei Tie elniai turi sielas, joms tai patinka, patenkinti Ragai ir kaulai.
H. D. (Hilda Doolittle). Eilės
Kaitra O vėjau, praplėški šį karštį, įsirėžk į jį, sudraskyk jį į gabalus.
VITALIJA BOGUTAITĖ. Eilės
II Nusinešiu su savim, ko negalėjau kitam atiduoti.
JOLANTA SEREIKAITĖ. Eilės
Netikrumas Sename dvare Italai suka kiną Butaforiniuos kambariuos Butaforinės lovos ir veidrodžiai Nesisėsk ant jų – Jie trapūs kaip ir tos spintos Kuriose nerasi net apgraužto skeleto
Eilės. VALDAS GEDGAUDAS
Žaidimo pabaiga Ar nepavargęs? tu žilviti tūta tūta Jau šiek tiek pavargęs žilvitėli tūta Nebejuokauji? tu žilviti tūta tūta Dar šiek tiek juokauju žilvitėli tūta
Eilės. VAIDA ARMONAITĖ
Gulėdavau po sūpynėmis, buvau toks, kurį retai kas pamatydavo. Dieną supasi vaikeliai, vėliau keletą valandų supasi vėjas, jo šviesios, ilgos kojinės gerai matomos tamsoje.