Dvieiliai
●
medituoji pasaulį sustojo tarp daikto ir žodžio mintis
pranašai išėjo į rojų nušvito kūrėjo būtis
●
nupiešęs dievišką žmogų Leonardas Kristų išvydo
tvarinį nepaliestą blogio antikosminį dvasios vidų
●
kas įkūnijo mirtį kaip dėsnį jei ne Dievo kerštas valia
iš dalelių visatą sudėstė judėti kančios spirale
●
sąmonės būtį tyrą pašventintą kraujo putos
nuo daiktų atsiskyrus patirsi kaip šviesą gamtos
●
tarp būties ir begamtės nušvitęs taurus apeironas
jį kaip saulę ugnies dalelytę regėjo išminčius Platonas
●
mano mokytojų išminčių trejybė Šivananda Bregas Vydūnas
Rytai Vakarai pražydę dvasios aukuras kūnas
●
permanentinė saulė Budos meilės švyti dvasia
iš kančios letargo nubudus pasaulio pragaruose
●
Budos saulė nušvito nirvanos vaisius vaiskus
antikosminis dievo mitas jungiantis meilės vaikus
●
kuriantis gelminę visatą dvasialytis bepradis tykus
atspindžius sielos pamato poetas begamtės laikus
●
tiesa neegzistuojanti be suvokėjo kaip duota teisybė
kadaise nukryžiuoto Prometėjo išminties visybė
●
gyvybę užteršę maudosi savo purve
aukodami aukso veršiui sielos urve
●
prarasto grožio beieškanti dvasios dugną matai
Budą nušvitusį viešpatį ten kur žodžiai daiktai
●
kurti visatą iš naujo po įkvėpimo medžiuose
pašventintu mūzos kraujo širdies įkvėptuoju žodžiu
●
iš meilės gimsta būtis tarp tamsos ir šviesos pražydus
žodžiai širdies sujungti į metalinį dvasios skydą
●
mistinis žodis prabyla nušvitimo žodžiu
į antgamtinę tylą kurią širdimi girdžiu
●
indų svastika kryžius Budos kryžkelė stigma būties
dvasiakosmosui grįžus į astralinę formą minties
●
susijunk mintie su judėjimo fatumu
šviesos begalybės spiralėje matomu
●
nušvisti kaip Buda prisikelti kaip Kristus kančios vakare
antikosmosui budint po visybės saule tauria
●
juodai nemąsto išminčiai nejuda absurdo ratu
žodžio kūnas aukojamas minčiai būtis kur Buda ir tu
●
stebėdamas sapną lyg nieką kuris anapus gamtos
išminčius viršūnėje lieka kaip sargas būties įkvėptos
●
mintis nematomas žaibas būtį sukurti baigus
anapus tamsos ir šviesos dvasiagamtę būtovę tiesos
●
mano šventoji trejybė Absoliutas Kristus Buda
per tuštumos amžinybę būtis dvasiamintė juda
●
ne judėjų išdievintą rojų kur medžiai kalti
nirvaną svajoju sparnai prie uolos prikalti
●
apokalipsės raitelis tamsus į žemę leidos
sparnuotas žirgas jo šviesus baudėjo veidas
●
aptemsta nušvinta aptemsta nušvinta dvasia
o Dievas ją mato ir apsupa aura šviesia
●
medituoti kaip kurti būtį dvasiagamtės daiktijos fone
kai minties neminties amplitudė įkvepia būti mane
●
kiekviena širdies dalele jaučiu tavo meilę Dieve
dvasiagelme minties spirale kurti save kaip rievę
●
neapykantos erą pradėję nykūs protai kvailiai
juodas kraujo žydėjimas kančios sklidini aviliai
●
perkeisti mintį kaip srovę kuriančią dvasią visovę
begamtę ir tai ko tu lyg būties nematai
●
mintis išminties gimdyvė ten kur nyksta kančia
nušvitimo šviesmedžiui žydint po Budos saule skaisčia
●
kūnas išganymo laukia pro juodąją kvailio kaukę
regisi absurdo dėmė saldi nebūties nuodėmė
●
minties antikosmas belaikis juda antgamtės ratu
pragaro trauką įveikęs ten kur nušvisi tu
●
dovanoju tau amžiną sodą nes žiedai tarp žiedų
kur gyvatė keičianti odą sklidina šviesos ne nuodų
●
antipasaulis minties dvasiakūnis grožis gamtos
dvasiaregė būtis išminties su širdim sujungtos
●
būtis nesibaigia mirtim kaip viršūnė beribės šviesos
myliu nepadalinta širdim tave mano saule tamsos
●
Dievas tapęs žmogum žmogus į dievą pavirtęs
Kristus ir Buda imu medituoti tikėjimo viltį
●
tyrą žemę kur švyti Buda kosminės jūros gale
pamatysi per tuštumą juda kaip žvaigždynas šviesos spirale
●
benamis dievas sudedi aukas Tėvynės širdį Salomėja
nežinomi mirties keliai lemtis baudėja
●
kas įkvėps jus nebūti bendraminčiai beminčių kvailių
prarastos išminties absoliutė po juodosios šviesos mėnuliu
●
šviesesnė už šviesą Budos galva nusileido
į antgamtės gelmes atskyrusi kaukę nuo veido
●
Viešpatie Buda padėki sieloms nubusti
toms kurios budi antgamtės meilę pajusti
●
beminčiai išminčiai įsikūniję tarp septynių kalvų
nepaliauja svaigintis kvailybe ant mūsų galvų
●
mintis ir žodis susilieja per šviesą dvasios visata
žvaigždė pakilus virš Betliejaus sparnuota saulė kometa
●
regiu atėjimą Budos būtį kuriantį žodžio valia
minties antikosmosui judant dvasiaprote šviesos spirale
●
dvasiaširdė minties dalelytė judanti antgamtės skliautu
tamsiagelmė bekūnė belytė tenai kur Buda ir tu
●
minties sutvėrėjas per kosmą nelemtą šviesos spiralėmis juda
sugrįžta į antikosminę gamtą ir tampa esančiu Buda
●
kūrėjas minties ovalas atvėrėjas dievas gamtos
į mentalinę sąmonės salą plukdomas žodžio putos
●
mirties šokis bekūnėje sudužusi Dievo širdis
apokalipsės viršūnėje žmogeliai tiesos neverti
●
tamsi vidurnakčio hipnozė dvasia dievai nematantys minties
sudaužę širdį absoliutės rožę tarp meilės ir mirties
●
žodis kaip mentalinis raktas įeiti pro antgamtės duris
dvasiamintį tikėjimo aktą begamtei sielai kurianti
●
aštuonialinkiu keliu perkeitęs kančią į gėrį
antikosmo nimbu žaliu Buda apsupa žvėrį
●
amžinybė šviečianti pro žodžius
Antika nušvitusi Apolono medžiuose
●
skenduoliai tamsos vandenyno jų dievas nykus
apie dvasią nieko nežino gimdo beširdžius vaikus
●
bedalė dvasios gyvybė sudrumsta lyg prakeiktas vynas
nutolote nuo amžinybės ten kur gamta kapinynas
●
lauksiu tavęs amžinybėje ten kur kūno nėra
tiktai belaikė visybė nakties angelų sfera
●
saldi aistra o blogis jis kartus prakeiktas vynas
sudegina pasaulius nevertus liepsnojantis visatos erškėtynas
●
esi pakankamai kvailas kad išmintingas nebūtum
tavęs man beviltiškai gaila per tuštybę pražūtum
●
Buda gimė kai mirė kančia kaip sudievintas mitas
praregėjo kūrėjo delčia žodžio kūnui minčiai nušvitusi
●
begamtė kūrėjo mintis judanti samsaros ratu
bekūnė belaikė tarp žodžių visovės daiktų
●
šventoji mąstytojų trejybė Pitagoras Sokratas Platonas
skriejanti per begalybę mintis išminties gravitonas
●
išminčių dievų trejybė Orfėjas Prometėjas Buda
per begamtę samsaros tamsybę būtis dvasiamintė juda
●
mano šventoji kūrėjų trejybė Mačernis Rilkė Čiurlionis
dvasiaprotę širdies subtilybę įkūniję dieviški žmonės
