Iš „Ekstazių ir metastazių“

Gundega Repšė (g. 1960) – latvių rašytoja, trijų dešimčių apsakymų, romanų ciklų, esė autorė, 2018 m. už romaną „Bogenė“ (liet. 2022, vert. J. Banevičius) apdovanota Baltijos Asamblėjos premija.

●

Tu, kuris sprogdini miegančius vaikus,

Tu, kuris tankais, raketomis degini javų laukus,

Tu, kuris šaudai artojus ir duonos kepėjus,

Tu, kuris prievartauji nėščiąsias,

Tu, kuris negimei žmogumi, –

Būk prakeiktas!

Tu rysi vaikų akis, semsi jas savo popų ausimis,

Tu melsi Dievą, kad tau liežuvį išrautų,

Tu žviegsi kaip gyva kiaulė svilinama,

Smirdės šeriai, norėsi vemti, bet užspringsi,

Tu žiūrėsi į savo tėvo pautus beodžius,

Tu nuskęsi savo srutose,

Tu išvysi savo putojančius šonkaulius,

Tavo sėkla skleisis per marą tavojoj smirdžiaus širdelėj,

kol toji perplyš,

Tu uždusi savo šlapime, pūliniuose ir kraujyje.

Tu sugrįžai kaip sūnus palaidūnas,

Pavalgei ikrų, atleidai pats sau ir motiną išprievartavai.

Pirmiausia jai išdūrei akis,

Paskui šaukei apie pergalę.

(Svetimų moterų tu bijojai, jas liepei prievartauti kitiems.)

Ačiū, motin!

Tu verkei badydamas ją ir gabalėliais kapodamas.

Ji, supjaustyta, išprievartauta ir velniažin kokiam Dievui atiduoti nesuskubta,

Per sučiauptas, sudžiūvusias lūpas sumurmės:

„Visi, ne visi prakeikimai tau bus šventi.“

Tu draudei savo liaudžiai vadintis žmonėmis.

Tu palenkei tuos, kurie netikėjo,

Kad šis amžius gali išversti tamsiuosius demono vidurius ir armiją aprengti.

Ir tauta patapo laukinė.

Šventieji prakeikimai pas mane nebesugrįš, ir pas tave – niekada, Niekada, net jei reinkarnacija įvyktų, tavęs niekada ir Niekada nė vienas neaplankys.

Nei Dievas, nei svetimšalis meilikaujantis caras.

Net mėnuliui ir saulei tu nereikalingas.

Viskas dings.

Mes liksime užkasti masinėse kapavietėse,

Po obelimis, buteliuose jūrose ir įrašuose ant uolų.

Tu išnyksi kaip Visatos bezdalas, klaida, aplaidumas.

Tu, kurio nevadinu vardu, nes tavo raidžių nėra abėcėlėje.*

Tu net pasakose neliksi.

Pamiršau pridurti – tavęs nepalaidos.

Prasmek, išnyk, mažyli, tu niekada nebesugrįši į žalią žolę,

Į tigro šlaunis, į gervių virtinę niekada.

Tavo motinos akys pamirš, kad buvai gimęs.

* Jo abėcėlė prasideda raide B.
Sumanus buvo, ką tik gimus raudonos lupytės iškošė – bliad’.
Ir taip visą gyvenimą – nuo bliad’ iki zad.
Kai tapo caru, tikėjimą sugalvojo ir išėjo į šventą karą, nes abėcėlės nemokėjo.