Literatūra
Balsai
Dar Eblingui nespėjus pareiti į namus, suskambo jo mobilusis telefonas. Metų metus jis priešinosi šiam pirkiniui, nes buvo technikas ir nepasitikėjo tokiais dalykais. Kodėl niekam neatėjo į galvą, kad žmogus prie ausies glaudžia agresyvios spinduliuotės šaltinį? Bet Eblingas turėjo žmoną, du vaikus, būrį kolegų darbe ir nuolat girdėjo jų priekaištus, kad esąs nepasiekiamas. Tad pagaliau nusileido, įsigijo telefoną ir dar parduotuvėje paprašė jį aktyvuoti.
Nejauka ir interpretacija
Mano atskaitos taškas domintis refleksyvia nejauka – Sigmundo Freudo 1919 metų straipsnis „Das Unheimliche“, kurį versdamas Antanas Gailius pasirinko terminą „nejauka“.
Odė skaitymui
Skaitytojų klubai itin gerai atveria patyriminę teksto prigimtį – nors fizinio judrumo atžvilgiu skaitymas tikrai yra gana pasyvus veiksmas, pagrindinė jo savybė, man regis, yra performatyvumas, kitaip tariant, atlikimas, įgalinimas būti.
Ruduo atėjo
Patinka kaip tik tokie leidimai: beveik trisdešimtmetis ligi Nobelio. Kompiuteriai Lietuvoje ką tik atsirado, maketavimas juokingas (trumpi brūkšniai). Parašyta gerai, įmanoma skaityti „apgaunant“ vertimą, t. y. perverčiant galvoje.
Tiek, kiek šermukšniai
Diana Paklonskaitė eilėraščiuose ieško būdų būti taip, kad išryškėtų tikriausia kalbančiosios būsena, bando iš naujo išgyventi prisiminimus, prikelti atmintį, apkabinti visa, kas ją supa ir laiko, išsaugoti ryšį tarp žmonių [...].
Angelologija žaliems
O kol kas tegu vyrai erdvioj galerijoj
prekės ženklo plėtrą
svarsto nuodugniai tartum teologinę problemą.
●
jei kartą nubudęs
nebeturėsi priešų
būsi miręs arba
netrukus pažinsi
baisiausią priešininką –
save patį
Mirties septyngiesmė
O, jūs tylos auksarudeniai laikai,
Kai mes, taikūs vienuoliai, spaudėm vyną iš purpuro kekių;
Ir aplinkui spindėjo kalvos ir miškai.
O, jūs medžioklės ir pilys; vakarė rimtis,
Kai žmogus kambarėly audė teisuolio mintis,
Grūmės nebylioj maldoj dėl Dievo gyvosios galvos.
Ištekėjusi už netinkamo vyro
„Kodėl nepalieki savo vyro?“ – „Negaliu. Mes susituokę visam gyvenimui, be to, jis nemirtingas.“ – „Koks koks?“ – „Nemirtingas. Žinau, nes tris kartus mėginau nunuodyti ir du kartus peršoviau širdį. Jam nė motais [...].“
Brūkštelėjimai
Kažkada senelis dainavo: mažam kambarėly ugnelę kuriu. Vėliau anūkas nupirko jam išmanųjį. Dabar senelis atsikėlęs ryte įsijungia išmanųjį ir per jutubą žiūri, kaip jis anksčiau dainuodavo: mažam kambarėly ugnelę kuriu…
