Literatūra
Kas tu toks?
– O tas kur? – paklausė jis Lidos.
– Kas?
– Kur nupjautas pirštas? – nervinosi cecho viršininkas.
– Kažkur makaronuose, – atsakė Lida.
– Gal paieškot? Prisiūtų.
– Jis podraug su tešla per matricą perėjo, – paaiškino Lida. – Nebėr ko ieškot.
Regis, tai buvo viskas, kas domino viršininką. Bent jau nerimas dingo iš jo sudžiūvusio nuskusto veido.
Peterio Singerio moralės dvilypumas
[...] Singeris išklibina nusistovėjusias mąstymo apie gyvūnus schemas, pelnytai kritikuodamas žmonijos susireikšminimą. Tačiau „Gyvūnų išlaisvinimas“ pasirodė keistai balansuojantis tarp nuoseklaus argumentavimo ir kone fanatiško vegetarizmo modelio brukimo.
Nuotykinė Algio Mickūno autobiografija
Nors Algis Mickūnas atvirai nekuria nostalginio pasakojimo, nepriešina erdvių, neryškina praradimo, pasakodamas savo gyvenimą, būtent pasakojimo stiliumi jis atveria tuomečio išėjusio žmogaus būklės šerdį.
Vyrukai atsikrato kontrolės
Šį spalį tokiu pavadinimu bus išleista gudų gėjų literatūros antologija [...]. Tai pirma tokia antologija gudų literatūroje – atrodo, kaimyninėse šalyse tokių antologijų nėra (tiesa, prieš kelerius metus Lenkijoje pasirodė stora queer literatūros antologija „Dezorientacje“).
Penkios knygos apie karą
[Cécile Fabre:] …Walzeris, pasitelkdamas George’o Orwello aprašytąjį nutikimą iš kovų Katalonijoje, svarsto, kaip kareiviui elgtis, susidūrus su priešo kariu, kuris miega, yra nuogas, maudosi arba rūko. Klausimas toks: ar turiu žudyti karį, jeigu jis neginkluotas, nekelia man pavojaus? Ar vis tiek galiu jį žudyti?
eilėraštis apie taiką ir karą
ir kiek laiko turės praeiti?
gal šimtas metų?
kol ašaras skausmo nudžiovina vėjas
nuplauna lietūs ir upės
kolei nuslopsta raudos
kolei atgimsta žmonės
Negudri poezija
duonos ant duonos
akmens ant akmens
cukrinio gaidelio ant pagaliuko
sniego balto kaip sniegas
Autobuso bilietas
Prigrūstame autobuse
daug nuveikiama nejudinant kojų.
Tarp nutolusių akių vyksta pokalbiai
ir iš rankų į rankas perduodamos keliauja monetos,
taip iš nepažįstamųjų rankų pasistato
unikaliausias pasaulio tiltas!
Aptvėrimai
Jie matė kraują, bet tik labai toli nuo namų, labai toli nuo šeimos, jie matė kraują ant peilių ir ant išpurtusių veidų, jie matė kraują ant rankų, per stipriai spaudžiančių daiktus ir juos sugniuždančių.
Iš teatro darbuotojos užrašų… (3)
Vyras eina į galinę rūbinę. Aš stoviu ir nulydžiu jį akimis. Jis sustoja ir atsisuka. Aš žiūriu į jį. Jis žiūri į mane. Tylime.
– Ar norite mane nurengti?
Aš žiūri į jį. Jis žiūri į mane.
– Galite ir pats nusirengti.
Aš žiūri į jį. Jis žiūri į mane.
– Galite ir pats nusirengti.
