Literatūra

Eilės. MILDA JURKEVIČIŪTĖ

Varnai Virš kupolų – Kybo saulė. Tirpinkime laikrodžius, Siekime Išėjimo. Kas? Kas? Kas? Klausimų gėrimas: Girtos dvasios. Ieškokime vandens.

Eilės. MANTAS BALAKAUSKAS

Griežti tyla Žiema griežia mažyčiais kvartalais ir dažniausiai tai daro baltais dantimis, ritas gilyn į šešėlį nebylės vėlės, pėdsako įspaudai tvarstyje gimsta.

Eilės. JONAS VALONIS

● Įsivaizduok! Paliekanti tą vietą, kur esi. Pakylanti virš visko. Matanti jų ašaras – Jų nepasiekiamą siekį tavęs.

Iranas – kita civilizacija

GENOVAITĖ BONČKUTĖ Įsivaizduokite, kad nuvykote į šalį, kurioje gatvių pavadinimai užrašyti keisčiausiais rašmenimis, žmonės užsienio kalbų nemoka, užsieniečio galite nesutikti visą savaitę, o taksistai nesupranta, kur jus vežti, ir nuveža ne ten. Šalis be turistų – tai Iranas. Gražūs persiški veidai, moterys juodom skarom. Rengdamasi ten važiuoti, netyčia sukeliu sąmyšį fotografijos paslaugų studijoje – vizai reikia nusifotografuoti su skara, bet…

Nesibaigiantis Afganistano karas

KASPARAS POCIUS Mindaugas Milinis. Afganistano kariai. Atsiminimai po trisdešimties metų: 1979–1989. V.: Knygius, 2010. 360 p. Nuo pirmojo Afganistano karo pradžios praėjo daugiau nei trisdešimt metų, o mes ten tebekariaujame.

Elgetos ir chuliganai

RIMANTAS ŽILEVIČIUS Tik grįžus iš pabėgėlių, elgetos dar nėjo. Vargšiukai kuitėsi savo gūžtose, perrinkinėjo išsaugotas lupatas. Turėjo supratimą, kad po karo retas gali atkišti sotesnį kąsnį. 1944 m. pabaigoje pasirodė Antosėlė nudžiūvusia rankele. Ji nuo naginėlių pirštine nusivalė sniegą, ilgai trepsėjo priemenėje ir, sąžiningai apsišvarinusi, pabeldė į storąsias duris.

Vytautas ir Nijolė, arba Keistas diptichas

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Man visuomet atrodė, kad jie yra ir labai kartu, ir – visiškai atskirai. Skirtingos, net priešingos prigimties, to priešingumo sukabinti: kraštutinis Vytauto egoizmas, egocentrizmas traukte traukė linkusią aukotis ir vienuoliškai nuolankią Nijolę. Jam reikėjo aukos, o ji gyveno aukojimosi svaiguliu.

Po devynių dešimtmečių grįžtanti Vydūno išmintis

PRANAS GERVENIS Vydūnas. Mūsų uždavinys. Fotografuotas 1921 m. leidimas. Išleido Vydūno draugija. Klaipėda: Eglė, 2010. 200 p. Kovo 11-osios proga LR prezidentei Daliai Grybauskaitei, Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, Seimo ir Vyriausybės nariams Vydūno draugija įteikė po kuklią dovanėlę – naujai fotografuotiniu būdu išleistą 1921 m. išėjusią Vydūno knygą „Mūsų uždavinys“.

GINTARAS BLEIZGYS. eilėraščiai iš jonos dienoraščio

filologiją universitete baigiau maždaug prieš penkiolika metų orūs penkiolika metų su rinktiniais lietuvos poetais, buvo labai gera skaityti išeiti iš savo gyvenimo kur jis yra kuris yra mano kurišeinu kuriam gyvenime jie rašo plauko poezija kuriam mano gyvenime

Permatomas berniukas ir teismas

ŠARŪNAS KERŠYS Ką gi, klausykis, teisme, aš ilgai neužtruksiu. Gyvenau aš vasarą kaime pas seną bobutę. Ji turėjo tris karves, dvi kiaules, vištų pulką su gaidžiu ir šunį. Aš ganiau karves, bobutė virė valgį visiems sodybos gyventojams. Šalia augo gražus miškas, kurį vadinau atogrąžomis, nes liūčių metu, kai vanduo, grįžęs iš dangaus į žemę, krisdavo nuo didelių plačių paparčių lapų…