Literatūra
Vilniaus aidas
Iš Vilniaus į Vilnių. Rinktinė poezija. Sudarė Aidas Marčėnas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. 348 p.
Prieš ir po
Žurnalistė ir fotografas sėdi lauko kavinėje. Žurnalistė moja ranka, lyg norėtų į orą nusivalyti pageltusius pirštų galus. Fotografas pirštus valosi į fotoaparato objektyvą. – Čionai, Vytautai, – šaukia žurnalistė. Rašytojas Vytautas braunasi tarp staliukų, atvėpusi jo striukės kišenė užsikabina už suoliuko atkaltės, trukteli jį atgal; jis susvirduliuoja, grįžta žingsnį, atkabina kišenę, nurausta ir suprakaituoja. Nori sėstis, bet žurnalistė jį sulaiko.…
Labai tolerantiška pasaka
Gyveno kartą mamytė ir mamytė. Turėjo jos dukrytę, kuri neturėjo akytės, o be to, sirgo leukemija (negerai, kai teigiami pasakų herojai būna tik sveiki ir gražūs). Kad dukrytei būtų linksmiau, mamytės jai dovanojo nušašusį kačiuką be kojytės iš prieglaudos (ten būta kačiukų ir su kojytėmis, tačiau tokių paimti, kol nepaimtas tasai be kojytės, negalima: tai reikštų diskriminaciją dėl negalios). Viena…
Baroko lyrika
Simonas Dachas (*1605 Pervalkoje †1659 Karaliaučiuje) – vokiečių baroko poetas, Karaliaučiaus rašytojų ir muzikų draugijos „Moliūgų pavėsinė“ (Kürbishüttengesellschaft) žymiausias atstovas. Kaip ir kiti XVII amžiaus poetai, Dachas rašė daug proginės lyrikos, skirtos vestuvėms, laidotuvėms, iškilmingoms valstybinėms progoms, ir išpopuliarėjo tarp Prūsijos aristokratų ir biurgerių. Pats poetas saviironiškai pažymėjo: „Žodžiu, kai yra vestuvės arba lavonas, tuojau pat dainų kreipiamasi į mane…
Poeto bučinys
Nedaug kam gyvenimas dovanojo tiek atsitiktinumų, likimo posūkių ir susitikimų kaip Jevgenijui Jevtušenkai. Iškiliam XX a. rusų poetui. Jis dalyvavo daugelyje painiausių, tragiškiausių ir neįprasčiausių pasaulio istorijos momentų. Ir kiekvienąsyk jis nežinia kodėl nustebęs gūžčioja pečiais. „Jeigu Jevtušenka yra prieš kolūkius, tada aš esu už“, – ligoninėje po operacijos Dovlatovui yra sakęs Brodskis. Juodu vienijo raiškios antonimų poros. „Juodas ir…
Šokis su kardais Pylimo 38
– Ça va. Monsieur Sergey, comment allait-vous aujourd’hui? – paslaugiai klausia Muratas, kabindamas mano paltą į kirpyklos spintą. Kaskart, kai patogiai įsitaisau jo odinėje kėdėje, žiūriu į veidrodį ir matau ne save, ne atsikėlusį į Briuselį iš Maroko Muratą, kuris kerpa mane pastaruosius šešiolika metų. Aš matau juos, tiesiogine prasme žirklėmis ir skustuvais, šukomis ir šepečiais kūrusius mano gimtojo Vilniaus…
Eilės
bruno k. öijeriui
Krikščionybė vaikams, piratavimas mergaitėms
Knygų mugėj pirkau tris naujas vaikiškas knygas – ne vien iš abstraktaus intereso, bet ir iš asmeninio neįgalumo rašyti vaikams. Be to, netikiu programomis, skatinančiomis vaikų literatūros suklestėjimą, tad norisi patikrinti, ar Kultūros ministerijos užmojai turės bent jau kur įsivažiuoti. Nebuvo jokio specialaus ar padidinto rėmimo, o Vytautė Žilinskaitė ėmė ir parašė savo nuostabųjį „Robotą ir peteliškę“. Arba, arčiau šių…
