Literatūra

Ta­len­to ir iš­ma­ny­mo šo­kis

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Ma­nu­el Ri­vas. Dai­li­dės pieš­tu­kas. Ro­ma­nas. Iš is­pa­nų k. ver­tė Al­ma Nau­jo­kai­tie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 182 p. „Dak­ta­ras Da Bar­ka sė­dė­jo pin­ta­me krės­le prie iš­sklei­džia­mo sta­le­lio, už­dė­jęs ran­ką ant at­vers­tos kny­gos. Vi­sa sa­vo po­vy­za jis pa­nė­šė­jo į žmo­gų, ap­mąs­tan­tį ką tik per­skai­ty­tą nuo­sta­bų pus­la­pį.

Bū­se­nos

GIN­TA­RAS BLEIZ­GYS Vai­va Mar­ke­vi­čiū­tė-Rykš­tė. Pa­lik­tai­niai. Trum­po­ji pro­za. V.: Edu­ko­lo­gi­ja, 2012. 117 p. Pra­dė­da­mas ra­šy­ti apie Vai­vos Mar­ke­vi­čiū­tės-Rykš­tės trum­po­sios pro­zos kny­gą „Pa­lik­tai­niai“, ėmiau mąs­ty­ti apie tai, ar esu ka­da gy­ve­ni­me ra­šęs re­cen­zi­ją apie pro­zos kny­gą. Apie po­ezi­jos kny­gas ra­šiau, apie kri­ti­kos, li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­ji­mų kny­gas ra­šiau

Nei kra­pų, nei kre­po

KRIS­TI­NA STEIB­LY­TĖ Sa­mu­el Bec­kett. Te­at­ras. Dra­mų rin­ki­nys. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2009. 336 p. 2009 m. „Bal­tos lan­kos“ iš­lei­do Sa­mu­e­lio Bec­ket­to dra­mų rin­ki­nį „Te­at­ras“. Pa­va­di­ni­mas ne­at­ro­do pats tin­ka­miau­sias: kal­bant apie S. Bec­ket­to te­at­rą tek­tų ne tik pje­ses iš­vers­ti, bet ir apie jo spek­tak­lių pa­sta­ty­mus ra­šy­ti.

RAMŪNAS KASPARAVIČIUS. Eilės

Iš bytnikų poezijos (2)

PHILIP WHALEN Philipas Whalenas (Filipas Veilenas, 1923–2002) buvo gar­siosios Reedo koledže Oregono valstijoje kartu stu­di­ja­vu­sios bytnikų poetų trijulės (su Lew Welchu ir Gary Snyderiu) na­rys.

Dep­re­si­jos iš­varymas pa­gal Pau­lą Krug­ma­ną

MARIUS PLEČKAITIS Paul Krug­man. Įvei­ki­me eko­no­mi­nę dep­re­si­ją! Iš an­glų k. ver­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 238 p. Tik­riau­siai kas ko­kius me­tus Lie­tu­vo­je iš­lei­džia­ma eko­no­mi­nio-so­cia­li­nio po­bū­džio kny­ge­lė, kurios vir­še­ly­je pui­kuo­ja­si pri­pa­žin­to au­to­riaus pa­var­dė ir vien­kryp­tiš­kai pa­lan­kus (jei ne vir­še­ly­je, tai bent jau pir­muo­siuo­se pus­la­piuo­se) kri­ti­kų ver­ti­ni­mas.

Tu esi kny­gos vei­kė­jas

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Vik­tor Pe­le­vin. T. Ro­ma­nas. Iš ru­sų k. ver­tė Ire­na Po­ta­šen­ko. V.: Me­to­di­ka, 2012. 352 p. Kaip ir vi­so­se Vik­to­ro Pe­le­vi­no kny­go­se, 2009 me­tais pa­si­ro­džiu­sia­me ro­ma­ne „T.“ trykš­te trykš­ta au­to­riui bū­din­go hu­mo­ro šal­ti­niai. Jau kny­gos pra­džio­je prie ki­tų dvie­jų iš­kal­bin­gų epig­ra­fų pa­tei­kia­mas sa­ki­nys nu­tei­kia skai­ty­to­ją šė­lio­nėms rim­tu vei­du ar­ba rim­tiems klau­si­mams, nar­plio­ja­miems su šyp­se­na

Stasės Lygutaitės eilėraštis

ANONIMINIS AUTORIUS Stasė Lygutaitė. Debesys žiemos danguj. Eilėraščiai. V.: Homo liber, 2012. 96 p. Kas vertintina šiandieninėje lietuvių poez­ij­o­je: tikrumas sakralumas moteriškumas

Pra­ras­to lai­ko tėk­mės bei­eš­kant

ER­NES­TAS NO­REI­KA Jo­nas Jakš­tas. Iš paukš­čio sap­nų. Ly­ri­ka. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 171 p. Vi­suo­met keis­ta pra­dė­ti ką nors nag­ri­nė­ti, nes, vos pa­ė­mus į ran­kas plunks­ną ar pri­glau­dus pirš­tus prie kom­piu­te­rio kla­via­tū­ros, ne­ži­nia, ką pa­vyks at­ras­ti.

Ta­ra­ko­nų traiš­ky­mas

MA­RIUS PO­VI­LAS ELI­JAS MAR­TY­NEN­KO Pa­me­ni, kai kie­me vi­si var­žė­mės, kas gra­žiau apie ta­ve pa­sa­kys. Tą­kart lai­mė­jau pa­sa­kęs, kad gra­ži tu kaip sau­lė. Ži­nai, ne pats tai su­gal­vo­jau. At­si­me­nu, te­ta la­bai mėg­da­vo vie­ną dai­ną, ku­rio­je tie žo­džiai bu­vo skir­ti tė­vy­nei.