Literatūra
Mažas vyras
SARA POISSON Vieną eilinę dieną, tiksliau – pavakarę, jūs išsiplėšiate iš namų, palikdamas paskui save į kometos uodegą panašų laikinai sutankėjusį anglies dvideginio punktyrą. Jį užuodžia jūsų kaimyno šuo ir kaimyno kaimynės kalė su prie žemės artėjančiu riebalų hamaku papilvėje.
Veidas
STEVEN JESSE BERNSTEIN Stevenas Jesse’as Bernsteinas (1950–1991) – rašytojas, Amerikos žydas, artimas Williamo S. Burroughso bičiulis. Išgarsėjo savo atliekamais performansais ir aštriais, nevaržomais pogrindžio tekstais, kalbėjusiais apie fizinius ir psichologinius skausmus.
Pirmas kartas su menu
SIMONA SIDEREVIČIŪTĖ Šiandien, kaip niekad, esame įgavę puikią formą ginti meną nuo klausimo, kurio persmelktos visos kitos gyvenimo sritys, – kokią naudą gausiu? Net ir pragmatiškoji Vakarų visuomenė nedrąsiai ieško praktiško meno pritaikymo, o menininko figūra taip ir liko visuomenės paribyje – nelabai suprastas aplinkinių, bet ir nelabai to siekiantis.
Nenustoju stebėtis
GILBONĖ Niekaip negaliu nustoti stebėtis. Atrodo, viskas aišku, atrodo, labai gerai perpratau, nes turėjau laiko, gyvenimo žaidimo taisykles. Jos labai paprastos, bet kvailos, todėl neišmintinga jų laikytis, bet kaip tik išminties ir stokoju.
Turistas iš Sirakūzų
DONALD JUSTICE Bepročių skaičiavimas Šitą įgrūdo į marškinius, Šitą išrašė namo, Šitam davė mėsos su duona, Bet nekando jis nė kąsnelio, O šitas štai šaukė „Ne! Ne! Ne!“
Instinktai, archetipai ir pasaulio pabaiga
ELONA ILGIUVIENĖ Seniai norisi paanalizuoti šiuo metu labai stipriai žmoniją veikiantį pasaulio pabaigos vaizdinį ir su juo susijusias psichikos apraiškas.
Pasaulis baigiasi, mitas tęsiasi
VYTAUTAS KINČINAITIS Susierzinus dėl skaitmeninės žiniasklaidos pranešimo apie pasaulio pabaigą gajumo, vertėtų nusigręžti nuo kompiuterio ir nupurtyti dulkes nuo Mirceos Eliadės „Amžinojo sugrįžimo mito“.
Mažas taškelis horizonte
RŪTA JAKUTYTĖ Visada grįžus namo tas pats – užuolaidos užtrauktos, todėl akys prie kambario prietėmio pripranta tik po kelių sekundžių, atrodo, lovoje miegojo koks gyvūnas, nes antklodė taip sukuista, kad vaizduotėje gimsta naujos formos ir galimybės, kas būtų galėjęs joje miegoti.
Solipsistinis
LAIMANTAS JONUŠYS Jaučiuosi kaip vienintelė egzistuojanti arba mąstanti būtybė vidury pasaulio, kuriame miegantys žmonės atlieka nebūties vaidmenį. Ši akimirka – sustingimo ir galimybės triumfas. Ši tuštuma ir tyla, patiriama kaip teigiamas gavinys – turtas – laukiantys apžavai – gera juoda dirva paklydusiai minčiai sudygti