Literatūra

Atsisveikinimas

AISTĖ KISARAUSKAITĖ Žinai, gal kvailai, bet esu įsitikinusi – tokius dalykus galima nujausti iš anksto. Visuomet yra laiko jiems pasiruošti. Tai ilgas procesas, labai blogai, kai jis ateina po išsiskyrimo. Mėgstu stebėti kokią puoselėtą savo dalį, dingstančią tolumoje. Kaip užšalusioje Neryje – iš pradžių pamatai nedidelį juodą brūkšnelį. Po kiek laiko jis jau virsta plyšiu, kol atitrūksta didžiulis gabalas ir…

Marko kelionių kaleidoskopas

PETRAS RAKŠTIKAS Kas rytą vis kitaip Ieva sugundo Adomą, aprašo detales naujame Kamasutros puslapyje, nupiešia naują paveikslėlį ir, bėgdama nuo vakaro tvano, skuba su Nojaus komanda į laivą, kuriame prieš vakaro žinias galanda snapą, nagus, kedenasi plunksnas visiems gerai žinoma žurnalistė varna. Viršuje – žvaigždžių vynuogynas. Apačioje – tamsa apsigobusi žemė begalės sapnų akimis žiūri aukštyn.

Vienas Kūrėjas – Viena Moralė

LETAS PALMAITIS „Šiaurės Atėnai“ gegužės 14 ir 21 d. išspausdino poleminį pokalbį su filosofu Arvydu Šliogeriu. Filosofo teiginiai gana tiksliai atspindi pamatines tiek Lietuvoje, tiek apskritai Vakaruose populiarios neopagoniškos pasaulėžiūros idėjas. Vienaip ar kitaip jos kartojamos (sykiu ir formuojamos) daugelio dabarties protų.

Visi laiškai – žirafos

KĘSTUTIS  NAVAKAS Labas, Akva, dabar rūkau prie savo palėpės lango ir pro jį regiu tave kaip savo laiško adresatę. Todėl tas langas man yra akvalangas, už kurio auga sekvojos didumo slyva. Kadaise turėjai namelį medy, sakei, kad vėl tokio norėtum. Tai va tau medis. Sėdėtum sau slyvoj, po tavim suptųsi Gabrielius, o Audra manikiūrinėm žirklutėm kirptų veją.

Žiema ne apie krosnį grumdytis

RIMANTAS ŽILEVIČIUS Grįždamas iš mokyklos išpūčiau akis – pieva okupuota mažių! Skaromis aptutuluotus burbulius rogutėmis važinėjo augesnieji, švilpė slidėmis nuo Riaukos kalnelio pusvaikiai, o kas neturėjo nieko, vinutėm pakaltom tupelėm braižė sidabrinį ledą. Griovys, prieš kelias savaites dar plūdęs vandeniu, nurimo, o vis dar burbuliuojančią žemės įsčių jėgą kišo po nesibaigiančiu pievos ledu.

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Spalio 17, trečiadienis Apie žodžius Maniau, kad imsiu ir liausiuos etimologijas rašyti, bet išgirdau rusišką keiksmažodį (vyr. l. organas) ir pamaniau, kad jeigu lietuviai jo neturėtų, tai tektų iš mūsų kalbos išguiti ir žodį „kuilys“…

Postideologinės dilemos

MARIUS PLEČKAITIS Vytautas Rubavičius. Postmodernusis kapitalizmas. Mokslinė monografija. K.: Kitos knygos, 2010. 272 p. Rimtesnis politinis, ekonominis ir kultūrinis diskursas, įsitaisęs knygos puslapiuose, plačiajai masei Lietuvoje neturėtų būti įdomus. Kam visų tų „filosofijų“, jei yra komerciniai pramogas transliuojantys televizijos kanalai, pornokonteinerių prikimštas internetas ar alus, krepšinis, pergalės? Kodėl bet kokią kritiką išgirsti darosi vis skaudžiau, vis sunkiau pakeliamas vertybių kvestionavimas?

Eilės. INDRĖ VALANTINAITĖ

Kijevas (druskinė) Rūką perveria medinių cerkvių bokštai Rugsėjo pirmoji Kijevo priemiesčiuose Palei kelią suboluoja bantas, dvigubai didesnis nei pirmokės galva Su pasiskolintais vaikais prašančios išmaldos čigonės iš po sulopytų sijonų švysčioja rožinėm kojinaitėm, apsilupinėjusiu laku padengti pardavėjų nagai, ledų vežimėlis su išblukusiomis baltomis meškomis reklamoje,

Delninė

EGLĖ JAKUČIONYTĖ Rūta Brokert. Delnaklevė. Eilėraščiai. K.: savaitraštis „Nemunas“, 2009. 112 p. Knygos, puslapiais lakstančios, tarsi Hitchcocko paukščiai vydavosi dar porą stotelių. Ir taip kiekvieną sykį išėjus iš knygyno ar bibliotekos. Dabar klausyk nesiklausęs – vos skreba dieviškos ištarmės po pernykščiais lapais. Patyliukais (kad neišgirstų bibliotekininkė) dėkoju „Lehman Brothers“ ir visiems kitiems, degsiantiems investuotojų pragare, ir nešuosi 2009-ųjų Rūtą Brokert…

Išsivadavimas iš vaikystės

JURGA TUMASONYTĖ Ieva Toleikytė. Garstyčių namas. Apsakymai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 112 p. Ieva Toleikytė į lietuvių literatūros lauką įžengė tempdama paskui save garstyčių spalvos namą. Pirmasis apsakymas taip ir pavadintas – namo garbei, kiti septyni gyvena kaimynystėje. Ir kiekvienas naujas pasakojimas yra tarsi ankstesniųjų tęsinys, šiek tiek primenantis režisieriaus Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogą“.