Literatūra

Oscaro Wilde’o klausimynas

Šarūno Nako, Giedros Radvilavičiūtės ir Romualdo Požerskio anketos

Baden Badeno valandos

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ Daugelis žmonių paprastai nori nuvažiuoti į Niujorką, Paryžių ar Romą, aš visada norėjau į Baden Badeną.

Beširdiškumas gailestingumo kailiu

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Nerenovuoti blokiniai namai vasarą atrodo tarsi sulipdyti iš skiaučių: balkonai išdažyti skirtingomis spalvomis, kitų šiferis apšepęs; mediniai langai kontrastuoja su plastikiniais. Pripranti prie to margumyno, priimi kaip savastį – nuosaikiai išreikštą individualizmą kolektyvizmo sąlygomis.

DAVID LERNER. Eilės

PAULIUS NORVILA. Eilės

Paloma

LAURA KROMALCAITĖ „Kam tu kasdien vartai tuos senus nuotraukų albumus?“ – ji klausia suraukusi kaktą, o tos dvi nuogos krūtys, rodos, irgi žiūri klausiamai.

Už laukų

UGNĖ RAŽINSKAITĖ Lemna, mažytė nuotaka, išėjusi už sidabražolių laukų (kur kadaise buvo žydų kapinės). Pasiėmusi rykštelę, ji velka paskui save šilkinių popietės debesų šleifą, ant ražienų palikdama pavienius žvilgius siūlus, voratinklio ataudus.

„Anykščių šilelio“ takais

REGINA JASUKAITIENĖ Šiais metais Antano Baranausko poemai „Anykščių šilelis“ sukanka 155 metai. Sukūrė ją jaunas seminaristas atostogaudamas tėviškėje, Anykščiuose (1858 ir 1859 m. vasaromis), tėvo kirviu tašytoje, iš rąstų suręstoje (be vinies!) klėtelėje. Toje pačioje, kur nukūlus javus būdavo supilami grūdai.

Isadora Duncan, Leninas ir… badas

KUNIGAIKŠTIS SERGEJUS VOLKONSKIS Negaliu nepaminėti vieno to meto bolševikinei Maskvai būdingo įvykio. Ankstyvą 1921 metų pavasarį bolševikinio gaiso horizonte, kraujo ir ašarų jūroje pasirodė nerūpestingas lengvapėdiškos Isadoros Duncan vaizdelis.

GINTAUTAS LESEVIČIUS. Eilės