Literatūra
Nobeliui ne kartą nominuotas…
Japonų rašytojas Haruki Murakami jau seniai yra tapęs kultiniu bestselerių autoriumi, ne kartą nominuotas Nobelio premijai. Jo knygos leidžiamos tūkstantiniais tiražais, išverstos net į 40 kalbų. Jis įtrauktas į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Rašytojas uždaras, drovus vienišius, nemėgstantis kalbėti apie save ar dalinti interviu. Jis nelinkęs aiškinti, kodėl savo knygose stengiasi šiurkštoką šiuolaikinę tikrovę vaizduoti kaip kerinčią pasaką. Pernai…
Michailo Šiškino logas
Michailas Šiškinas – Šveicarijoje gyvenantis penkiasdešimtmetis rusų rašytojas įstabiai mėlynomis akimis ir įskaudinto dvylikamečio veidu. Mūsų skaitytojams jis pažįstamas iš romanų „Laiškų knyga“ (2011, vertė Sigitas Parulskis) ir „Veneros plaukas“ (2013, vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė). Pastarasis, kaip prisipažįsta rašytojas, prasidėjo nuo motinos. Šios karta užaugo plakatų Родина-мать зовет fone… Motina – mokyklos direktorė – buvo nepaprastai principinga: sūnui neleido pasirinkti anglų…
Vakaras
Rankos pačios išsitiesė link Maxo Frischo biografijos violetine apačia. Nieko apie jį nežinojau. Vardas irgi nežavėjo. Atsiverčiau. Biografija, fui… tik ne šiandien… sumurmėjau. Viršelyje beveik René Magritte’o pypkę įsikandęs, už akinių kojelių tapatybę slepiantis knygos herojus. Įėjusi pro duris, pavaikštinėjau aplink – čia nebuvau kažkiek mėnesių – niekas iš tiesų nepasikeitė. Knygų čia visada daug, kvepėjo arbata ir pokalbiais. Atsisėdau…
Eilės
Eilės
Poezijos vertimai
Siaubo registravimas: penki poetai apie Leningrado blokadą
Nenorėjusiems ir negalėjusiems įsitvirtinti alkanoje ir šaltoje mirtyje, mudviem su Roza liko vienas paikas noras. [...] Kaip aš vienas [svajojau] apie tėčio paveikslų kolekcijos aplanką, apie jų suskirstymą, apie tai, kad sutvarkyčiau dokumentus, susirašinėjimą, albumus, apie tai, kad vėl visa tai – tėtį, savo vaikystę – pamatyčiau, kaip tai matydavau anksčiau, kai svajodavau, kad tai būtų amžinai, ir kai…
Ty Žeimena kap mėlynas abrūsas…
Janiną Vandą Čibirienę, gimusią 1933 m., pažįstu jau daugiau nei penkiasdešimt metų – nuo tada, kai tėvai, gyvenantys Vilniuje, mane atveždavo atostogauti pas senelius į Šakališkės kaimą, kuris yra už dviejų kilometrų į vakarus nuo Kaltanėnų (Švenčionių r.) miestelio. Didžiąją gyvenimo dalį ši garbi moteris pradirbo Kaltanėnų bibliotekoje, niekad nesiskyrė su knyga, daug skaitė, nuoširdžiai bendravo ne tik su skaitančiaisiais,…
Alkio grožis
Viskas prasidėjo pirmadienį. Sekmadienis yra mano vandens diena, sekmadieniais nevalgau. O pirmadienį suvalgiau: pusę obuolio, pusę lėkštės makaronų be padažo, žalių lapinių salotų su daug daug acto ir jogurto. Ir, deja, tai, ko negalėjau valgyti, bet ką man pakišo ta ragana Karmen. Negaliu sulaukti, kad išvažiuotų! Nervina mane, ruonė; jos violetiniai nagai, gailestingas žvilgsnis, mažos patinusios kojos aukštakulniuose bateliuose. Ir…
Pirmasis vaikelio Jėzaus stebuklas
