Literatūra
Nusilenkimas paradoksų meistrui
Iš įvairių rinkinių atrinkti, sudarytojos manymu, svarbiausi garsaus lietuvių poeto tekstai atskleidžia panoraminį vaizdą, leidžia įvertinti Martinaičio poetinio braižo vardiklius, lengviau įvardyti skirtumus, suteikia patogią prieigą lyginamajai analizei.
Eilės
Surašinėtoja užrašinėju gyvenimą surašau suregistruoju visus daiktus (vertus ar nevertus, antikvarinius ar modernius, eklektiškus, funkcionalius ar pasmerktus išmesti) įspūdžius akimirkas atsidūsėjimus svajones (debesuotas su pragiedruliais) įkvėpimus iškvėpimus sausras – suregistruoju viską nors ir siunčia man skundus (iš registro) nepasiekiančius adresato nes paštininkas išmėto pakeliui arba pareiškia – nėra tokios ten pavardės nė tokio vardo dėl to…
Poezijos vertimai
Šiuolaikinė slovėnų proza
Namas buvo suręstas visų tipų baimėms priglausti. Senas, didelis, pilnas slaptingų užkaborių, girgždančiais laiptais ir grindimis. Net dieną čia karaliavo prieblanda, ką jau kalbėti apie spalvas: ryškiai mėlyną, rausvą, rusvoką, nuvytusią violetinę. Iki šiol jis buvo žavingas, bet dabar, naktį, po tokių įvykių staiga tapo košmariškas.
Ore tvyrojo nerimas
Anuomet visur buvo rūkoma, o mes jau rūkėm. Aš įnikau į tą malonumą dėstytojo pavaišinta prieškambaryje prie auditorijos, mūsų vadintame priešpirčiu. Mūsų rūkantys dėstytojai, daugiausia senu papročiu rūkę papirosus „Kazbek“, „Belomor kanal“ ir tik retkarčiais – prabangesnius, pavyzdžiui, „Hercegovina Flor“…
Tipė Biržų girioje
„Jį, tiksliau, ją, reikėtų vadinti ne vigvamu, o tipiu – Tipe“, – pabrėžė Vidmantas, kai pažliugusiu keliuku ėjome į miško gilumą. Pasakė taip, su tokiomis gaidomis bei intonacijomis, kad pagalvojau kalbant apie kažkokią moteriškosios lyties būtybę. Kadangi iš paskos žingsniavo prerafaelitiškomis garbanomis (à la Dante Gabriel Rossetti) galvą apsivijusi Jurga – tyli ir nuolat besišypsanti, pagalvojau, kad Tipė turėtų būti…
Rusijos revoliuciją prisimenant
Nugalėtojai neteisiami. Teisiami nugalėtieji. Niurnberge sąjungininkai komunistai ir liberalai teisė nacius. O kas turėtų teisti komunizmą? Tas, kuris jį nugalėjo. Bet kas nugalėjo komunizmą?
Eleazaras
Kai Eleazaras išėjo iš kapo, kur tris dienas ir tris naktis praleido slaptingoje mirties valdžioje, ir gyvas grįžo į savo būstą, niekas ilgai nepastebėjo tų pikta lemiančių keistenybių, ilgainiui baisiu pavertusių vien jo vardą. Pagauti šviesaus džiaugsmo, kad jis sugrįžo į gyvenimą, draugai ir artimieji be paliovos jį glėbesčiavo, o godų savo dėmesį malšino…
Gyva
Mano tėtis jau baigia visai nuplikti – beaprašinėdamas tave. Skaitydama jo tekstus ir matydama jo ašaras, pažinau tave visai kitokią. Buvau maža, kai tu mirei. Net nelabai supratau, kad čia jau viskas, kad šioje žemėj tavęs daugiau nepamatysiu. Atsimenu, juokiausi per tavo laidotuves iš Povilo. Bažnyčioj, kaip šeima, buvom pasodinti ant suoliukų prieš karstą. O mes taip linksminomės. Su Milda…
Į odą, į paširdžius, į smegenis
Kraujo lašas knygos viršelyje toks tikroviškas, kad beveik norisi paseilinti pirštą ir nuvalyti. Taip dramatiškai nukritęs tarp pieštinių skylučių popieriuje, kad norisi arba iš nejaukumo nusipurtyti, arba įjungti cinizmo režimą ir šyptelėti. Toks gaivališkas – gyvenimas ir mirtis viename, – kad stabteli prieš skaitydamas pirmą eilėraštį: juk jau stipru, jau duria. Pabado ir šio, trečiojo, Dainiaus Gintalo eilėraščių rinkinio epigrafai:…
