Literatūra

DOVILĖ BAGDONAITĖ

Atsakymas Simonui Norbutui

  Perskaičius Simono Norbuto straipsnį „Madinga postmodernizmo kankinių paranoja“ („Š. A.“, XI.18), norisi pritarti ir linksėti galva – taip, jis teisus, jis tas vaikas, šaukiantis, kad karalius nuogas, ir, fuck it, aš taip pat nemėgstu Janso, o Čerapas kelia savotišką nuobodulį. Tekstai, Foucault ir Derrida citatos, menininkų susireikšminimas, kančios eksponavimas, pozavimas, madingos šukuosenos – taip taip taip, viso to tikrai…

VYTAUTAS VYŠNIAUSKAS

Eilės

    Klepsidra     I   sykį ir mane tėvas buvo nusivedęs pažiūrėti ledo: atminties akivarų likę nuo tų laikų, kai dar neskilinėjo. Vėjui   kalant datas šaižiu mano dantų virpėjimu kartais iš jo išsirita žlibas tikėjimas, kad mano gyvenimas turėtų būt paimtas į kabutes.   Tirpstantį atminimą įmindamas į metus, kuriuose skyrybos nemoku, kaskart dusdavau springdamas ratilais, smaugiančiais…

„Rigvedos“ giesmės

  „Rigveda“ yra seniausias ir svarbiausias senovės indoarijų šventųjų tekstų – vedų – sąvadas. Spėjama, kad vedas II tūkstantmetyje pr. m. e. sukūrė indų protėviai, atsikėlę iš Vidurinės Azijos, o vedinės tradicijos tęsėjai Indijoje šiuos tekstus skrupulingos žodinės perdavos būdu išlaikė daugiau nei 3 tūkst. metų, iki pat šių dienų. „Rigveda“ yra vienas seniausių žinomų tekstų, sukurtų indoeuropiečių kalba, todėl…

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Patricko Modiano diagnozė daugiavardžiam XX a. žmogui

  Maniau, ką man, Lietuvos provincijoje užaugusiam vyrukui, gali pasakyti Nobelio premijos laureatas Patrickas Modiano. Manęs juk nepalietė holokaustas, aš nelabai įsivaizduoju, kas vyko per Prancūzijos okupaciją ir kokių padarinių tai turėjo prancūzams. Vargiai iš Lietuvos koją esu kyštelėjęs. Buvau pernelyg susitelkęs į save kaip pasaulio centrą. Bet galbūt būtent todėl Modiano personažai – Rafaelis Šlemilovičius ir Gi Rolanas –…

INGA DŪMAITĖ

Ant mirties ribos – prieš „deadline’ą“ norisi šokolado

  Запущены моих друзей дела, нет в их домах ни музыки, ни пенья, и лишь, как прежде, девочки Дега голубенькие оправляют перья.   Bela Achmadulina (1959)     Iš kur atsiranda tokios dienos? Pabudimas, sapno kartėlis, negalėjimas atlikti pareigos – nepasitenkinimas. Pataikavimas maistu, visa apimanti baimė, susmukimas ant vonios kilimėlio, ašaros; perėjimas į fotelį svetainėje – verksmas, pasidavimas. Prieš akis…

R. H. BLYTH

Haiku: tekstai ir interpretacijos

Shiki: Vienystė;
              Po fejerverkų –
              Krintanti žvaigždė.
-vp-

3 novelės

Leiskite pristatyti šios virtuvinės dramos veikėjus. Ji – nuostabi moteris. Juodaplaukė, žaliaakė, labai protinga, mokanti keletą užsienio kalbų. Emancipuota, laisva ir nepriklausoma. Inteligentiška ir intelektuali. Moters darbas ir buvo susijęs su kalbomis. Vertimai, dalyvavimas pokalbiuose, spaudos konferencijose…

JULIUS KELERAS

Eilės

Angelų kataloguose ieškau aukštaičių angelo. Jis turėtų būti
pasviręs nei senutėlis vienuolis, užsimiršęs per pakylėjimą,
dailiai sudėtais delnais, rudais skvernais, netrukdančiais skristi,
didžiuliu gobtuvu, saulę atmušančiais guzikais.
JULIJA GULBINOVIČ

Eilės

Visame aukšte tik vienas šaukštas.
Ateina jaunas vyras: „Ar šaukštas pas jus? Ahkam sakė, pas jus…“
Laužyta arabų kalba: „Hmm… Vakar buvo, tikrai; ne vakar, užvakar, dabar jau dvi dienas šaukšto nematėm.“
LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Mano batas buvo vienas

Tai jau ketvirtoji Ališankos eseistikos knyga. Galvoju, ar dar liko, apie ką ir kaip mums kalbėtis – paties autoriaus iš(si)liudijimais, o kartu ir mano, skaitytojos, smalsumu. Ar rasiu tai, kas nematyta, nepatirta, bet autentiška, atpažįstama. Regis, autorius jau daug apie savo buitį ir būtį išpasakojo ankstesnėse knygose…