Literatūra
Traktatas apie atmintį
Dailininkas
Man lentelės nereikėjo – buvau vienoje sviedinio susprogdintoje palėpėje radęs užmestą gerokai nudrengtą, nemažą vokišką bloknotą juodais, kietais, kone perpus nuplėštais viršeliais. To pakako, kad galėčiau stovėdamas, į krūtinę įsirėmęs, darbuotis pusiau nulūžusiu pieštuku.
Šaukštų diktatūra
Išgirstu dundėjimą ir pamatau, kad keliu rieda tankas. Jau buvau beišsigąstąs, kad mus užpuolė kanadiečiai, bet čia man išlindęs pamojuoja Dmitrijus. Jis kas rytą veža savo dukterį į mokyklą, bet kadangi neišgalėjo įpirkti seno „Citroën“ ar „Opel“, teko įsigyti naują tanką iš parduotuvės, esančios už poros kvartalų. Tiesa, pats svarsčiau tokį variantą, bet, deja, įpirkau tik „Porsche“.
Kaip caras mergaite patapo
Eilės
Fragmentai (II)
Aš saloje. Nuovargis galutinai įveikė ir ankstyvą vakarą atsiguliau į lovą. Miego nesinorėjo (pastarosiomis savaitėmis nemiga tapo įprastu reiškiniu), tačiau apskritai jaučiausi išsekusi po ilgo skrydžio ir ilgos nakties. Iš namų, susipakavusi lagaminą, išėjau antrą ryto. Į Šv. Pankracijaus stotį nuvažiavau taksi. Taksistas išleido mane šiek tiek atokiau nuo pagrindinio įėjimo, todėl, jo nepastebėjusi, pasukau priešinga linkme ir netrukus…
Sventa
Pakeliui į viešbutėlį prisimenu nediduką niūrų gal šešiasdešimties metų senį „iš vietinių“, kažkiek metų praleidusį ir lageryje, pajuodusiu nuo girtavimo veidu, šaltkalvį ar elektriką, važinėjusį motociklu su priekaba: „Lenkus – šaudyti. Ruskius – šaudyti. Žydus… – jis pakeldavo akis į tėvą, – kas antrą.“
Kaip uždirbt iš poezijos? Tapk „Instagram“ poetu!
Bebrynas
Tėvas niekada neimdavo manęs vienos kartu į mišką. Jis apskritai kiek gąsdinosi mažų vaikų, o apie mano baimę didingiems dalykams nebuvo linkęs diskutuoti po to karto, kai pakėlusi galvą į viršų išsigandau ant manęs virstančių medžių viršūnių ir sukėliau paniką ne tik šerniukų atsivedusiai šernei, bet ir vargšui tėvui, kuris tik išsigandęs keldavo balsą. Šiaip ar taip, mama norėjo,…
