Kaip uždirbt iš poezijos? Tapk „Instagram“ poetu!
Socialinis tinklas, garsėjantis patobulinto vaizdo patobulinto kūno asmenukėmis, pastaruosius 5 metus yra tapęs ir tikru tramplinu į pasaulines poezijos žvaigždes. Tokie vadinamosios Instapoetry, arba – lietuviškai – „momentinės“ poezijos, kūrėjai kaip Rupi Kaur, R. M. Drake’as, po kauke ir pseudonimu besislepiantis Atticus, Lang Leav, Tyleris Knottas Gregsonas ar Nikita Gill šiame pasauliniame tinkle turi šimtus tūkstančių ar net milijonus sekėjų, kurie skaito, komentuoja, teigiamai vertina ir, žinoma, bando patys kopijuoti vos ne kasdien skelbiamus „momentinės“ poezijos kūrinėlius. Lyg to būtų negana, „Instagram“ fotografijų laukelio vietoje skelbiami tekstukai pastaruoju metu virsta ir knygomis, ir ne bet kokiomis, o tikrais bestseleriais. Štai populiariausios „Instagram“ poetės, per 2 mln. gerbėjų turinčios Rupi Kaur debiutinio rinkinio Milk and Honey (2015) pasaulyje parduota jau daugiau kaip milijonas (!) egzempliorių (tai viena iš dviejų populiariausių knygų Jungtinėse Valstijose 2017 m.), o vos prieš pusmetį išleistos antrosios knygos The Sun and Her Flowers tiražas jau perkopė pusę milijono. Rupi Kaur poezijos skaitymai ir knygų pristatymai rengiami ne vienoje pasaulio šalyje, o bilietai į „pasirodymus“ kai kada kainuoja ne mažiau nei į populiariosios muzikos žvaigždžių koncertus.
Ko reikia norint tapti pasauline „Instagram“ poezijos žvaigžde? Žinoma, pirma, rašyti anglų kalba, tačiau ne anglakalbiui tai anaiptol ne problema, nes rašyti reikia – ne, tiesiog būtina – kuo paprastesne, pačia elementariausia, lokalinių ir socialinių konotacijų atžvilgiu sterilia kalba (ryškiausios „Instagram“ poezijos žvaigždės – išeivės iš buvusių britų kolonijų Indijos ir Pakistano). Antra, privalu užgniaužti visas literatūrinės žodžio meistrystės ambicijas, t. y. rašyti kuo tiesmukiau, atviriau, „iš širdies“, be to, per daug neišsiplečiant (kūrinėlį reikia sutalpint į standartinį „Instagram“ fotografijos rėmelį). Nikitos Gill teigimu, tradicinės literatūros leidėjai jos kūrybą šimtus kartų atmetę kaip tokią, kuri nepaliekanti erdvės „interpretacijai“, esanti per daug konkreti, vienprasmiška. „Instagram“ ir išmaniųjų telefonų terpėje ši „literatūrinė“ ypatybė, atrodo, tampa didžiuliu privalumu. „Momentinės“ poezijos temos? Meilės, Žmogaus, Gyvenimo Unikalumas, Išsiskyrimo Skausmo Įveika, o moterų poečių tekstuose – ir visapusiškos Moters Emancipacijos, Saviraiškos, Išsivadavimo iš vyrų priespaudos skatinimas ir aukštinimas. Apskritai visa „Instagram“ poezija, kartais išvirstanti „gyvenimiškų tiesų“ sentencijomis ir gyvenimo instruktažais, primena savotišką (auto)terapiją, turi savitarpio pagalbos, paguodos, pasidrąsinimo, išsikalbėjimo poreikio tenkinimo atspalvių. Rupi Kaur tiesiai šviesiai sako rašanti provincijoje vargstančioms jaunoms spalvotosioms moterims, nė nesvajojančioms apie rimtąją literatūrą, šitaip tarp eilučių eliminuodama „momentinės“ poezijos kritikos galimybę, nes tai būtų galima interpretuoti kaip kėsinimąsi į bent tokios moterų saviraiškos ir vienijimosi teisę (įdomu, ar tos įsivaizduojamos moterys būtų įpirkusios 250 dolerių kainavusį bilietą į debiutinės Kaur knygos pristatymą Niujorke?..).
Šiaip ar taip, kritika ir leidyklų kokybės filtrai „Instagram“ poezijai negresia: rimti literatūros vertintojai jos neskaito, o leidėjai su malonumu graibsto tai, kas duoda pelną. Ir tai dar vienas akstinas įsilieti į „Instagram“ produkcijos daugintojų gretas. Ypač jei esate jaunas ir gražus, nes tokių autorių nuotraukos šalia kūrinėlių neabejotinai prideda populiarumo. Jei negalite ar nenorite puikuotis savo fiziniais privalumais, atsigriebsite savo eilėraštukus apipavidalindami piešiniais ar „Instagram“ siūlomais šablonais (pasirinksit, tarkim, rašomosios mašinėlės šrifto, popieriaus imitaciją ir pan.). Kaip tai atrodo, pamatysite patys užsukę į čia minėtų autorių „Instagram“ paskyras, o jei apsisprendėte „momentinės“ poezijos laimę bandyti lietuviškai, štai jums keli žinomiausių „Instagram“ poetų kūrybos pavyzdžiai.
Su artėjančia Tarptautine poezijos diena, ateities poezijos žvaigždės!
rupi kaur
●
galbūt visi esame emigrantai
keičiantys savo namus
iš pradžių paliekame įsčias dėl oro
paskui priemiesčius dėl purvinų didmiesčių
ieškant geresnio gyvenimo
kai kam iš mūsų teko palikti savo šalis
●
gyvenimo receptas yra toks
pasakė mama
apkabinusi mane verkiančią
pasižiūrėk į gėles kurias
kasmet sodini sode
jos tau atskleis
kad žmonėms
irgi lemta
nuvysti
nukristi
įsišaknyti
pakilti
kad vėl sužydėtų
●
visi mes gimstam
tokie gražūs
didžiausia tragedija
kad mus įtikina jog tokie nesam
●
palytėjai mano širdį
manęs nė
nepaliesdamas
●
šį rytą
pasakiau gėlėms
ką padaryčiau dėl tavęs
ir jos pražydo
●
noriu paslėpti
kraują ir pieną
kad įsčios ir krūtys
niekad tavęs nemaitintų
●
mūsų nugaros
byloja istorijas
kurių jokia knyga
nesutalpintų
po savo nugarėle
●
nieko nėra
skausmingiau
už apraudojimą
dar gyvo žmogaus
●
jis nesugrįš
šnibždėjo protas
jis turi sugrįžt
verkė širdis
●
nenoriu tokios meilės
kuri sekina
noriu meilės
pripildančios energijos
●
taip
įmanoma
mylėt ir nekęst
vienu metu
pati taip darau
kas dieną
●
ir štai tu gyveni
nepaisydama nieko
atticus
●
Romoje lijo,
švietė saulė, bet lijo.
Miestas atrodė švarutėlis lyg naujas,
ir griuvėsiai mirgėjo
tviskančioje saulėje.
Žiūrėdamas į tai
staiga prisiminiau,
kad niekas netrunka amžinai.
Nei debesys,
nei karalystės,
nei audros.
●
poezija
man
yra klaidžiojimas tamsoje
ieškant
reikiamų žodžių
apibūdinti
tam jausmui
kurį patiriu
kai ji šypsosi
per miegus
●
Tu
mano pasaka
mano knyga
niekada nesibaigianti
leisk pasilikt
tavo puslapiuos
dar
kuo
ilgiau
●
Nieko nėra tyriau
už tokią meilę,
kai vaikinas ir mergina
stato pilis
danguje.
●
Ne kiekvienam ji buvo skirta,
o tik man.
●
Trokštu būti
senas vyras
su sena žmona,
kad galėčiau juoktis
iš senų pašėlusios jaunystės pokštų.
●
Mes
niekad nebūnam
vieni. Mes
visi esam vilkai
staugiantys į
tą patį
mėnulį.
●
Kvaily, sek savo žvaigžde. Gyvenimas trumpas.
r. m. drake
●
jos širdyje augo
gėlė, jai tereikėjo daugiau
erdvės, kad sužydėtų. ir kai ji
išlaisvino gėlę, ji parodė
pasauliui, kad kartais
gražiausi dalykai gali
augti tamsiausiose vietose
net be šviesos.
●
mylėk, kas tave myli,
bet nejausk neapykantos tiems,
kas tavęs nekenčia. nes neapykanta
yra našta, išsekinanti žvaigždes
tavyje.
●
kartais didžiausios
svajonės yra tos, kurių tavo širdis
bijo.
●
tu būsi debesys,
o aš būsiu dangus.
tu būsi vandenynas,
o aš būsiu krantas.
tu būsi medžiai,
o aš būsiu vėjas.
kad ir kas būsime, mudu
visada susidursime.
Nikita Gill
Namų formos širdis
Tavo širdis yra namų formos,
vieni prieš įžengdami beldė,
kiti įsilaužė,
ir tik vienas kitas vadino ją namais.
●
Savo strazdanom atrodai
panaši į spiečių žvaigždžių, laukiančių,
kada jas ims tyrinėt ir pamils.
Tikrosios pabaisos
Mūsų mamos tikina,
kad po mūsų lovomis
nelindi jokios pabaisos,
kad jos nesislepia spintose,
bet mamos neperspėja mūsų,
kad kartais pabaisos
ateina persirengusios žmonėmis
ir tvirtina, kad myli mus
labiau, nei mėnulis
myli saulę.
Nebūk graži
Tau vis kartoja, kad grožis yra tai, ko merginai reikia.
O iš tikrųjų? Pamirški tai. Nebūk graži.
Būk pikta, būk protinga, būk sąmojinga, būk negrabi, būk įdomi,
būk juokinga, būk nenuorama, būk pamišus, būk talentinga –
yra visa galybė kitų dalykų,
ne tik būti gražiai.
Ir šiaip, kas gi yra grožis,
jei ne raidžių vėrinys šiam žodžiui sudėti?
Būk savo pačios nuostabumo apibrėžimas, visados.
Tai kur kas svarbiau už bet kokį grožį, amžiams.
Jei visos merginos
Jei visos merginos būtų mokomos
viena kitą pašėlusiai mylėti,
o ne
varžytis tarpusavyje
ar nekęsti savo kūnų,
koks pasikeitęs
ir gražus būtų pasaulis,
kuriame gyventume.
Parengė ir vertė Andrius Patiomkinas
