Literatūra
Poezijos vertimai
Kelios recenzijos
Tyliai vakaras atėjo, dega žiburį pelėda. Brakšt, išgirdo, trakšt. Žybt, veidrodėlis pabaisoms gąsdinti. Rytas penktame balkono aukšte. Bebrai irgi namą statė. Po darbymečio – linksmybės. Mėnulis keliauja, saulė ežeran įkrito. Kiškių karalius ir pelikanas su tulpe lydekos gimtadienyje, dar kaliausė, kiek daug klausimų: kas, kodėl, kaip?
Kiaulytė, avitaminozė ir kitos aistros
Böllio kūryboje traukė švelnus ir dėmesingas autoriaus žvilgsnis, taikli ironija, kartais perauganti į satyrą, ypač pasakojant apie „reikšminguosius“, kurie kvailumą slepia po rimties kaukėmis, – rašytojas bjaurėjosi veidmainyste.
Viešpaties Dievo vieversys
„Šventojo Pranciškaus arfa“ – hagiografinis romanas. Į 15 dalių suskirstytas chronologinis pasakojimas perteikia turtingo Asyžiaus pirklio sūnaus gyvenimo istoriją, išryškinančią šventojo dvasinės brandos kelią: apsisprendimą gyvenimą paskirti Dievui, mažųjų brolių ordino įsteigimą, atliktus stebuklus ir mirtį.
Jūs eikit tiesiai, o mes eisim kur reikia
Ar manot, kad Holivudo mėšlas būtų išplaukęs paviršiun, jei ir toliau būtumėm gyvenę kaip pripratę: viena sakyt, kita daryt. Juk „New York Times“ seniai turėjo visą informaciją apie Weinsteiną, juk visa Los Andželo grietinėlė puikiai žinojo, kas dedas ant casting couch.
Fragmentai (I)
Londono autobusų vairuotojai pastaruoju metu klaiksta – vis išgirstu, kaip nesidrovėdami siunčia keleivius velniop ar mandagiai paprašo atsipisti. Tačiau vienas 10-ojo autobuso vairuotojas ypač įstrigo į atmintį. Vairuotojas juk tas asmuo, kuris valdo autobusą, bet jeigu jis autobusą valdo, tačiau liaujasi valdytis pats?
Vakarų vėjai (2)
Bet „atšilimo“ džiaugsmai gan greitai baigėsi. 1962 metais Visasąjunginėje dailės parodoje „Naujoji meno realybė“ Manieže Nikita Chruščiovas, neparengtas, nepamokytas patarėjų, įsisiautėjo: iškoneveikė, išsityčiojo iš modernesnių dailininkų, nepagailėjo jiems ir necenzūrinių epitetų.
Literatūros maištininko išpažinimai
Iš tokios Gombrowicziaus laikysenos reikia išvynioti dar vieną svarbią giją: maištaudamas nesusireikšmino (išskyrus nebent kai kuriuos savo kūrybos akcentus), netapo įsitikinusiu, kitus smerkiančiu teisuoliu.
Išvyka į Lietuvą. Kaunas
Neraštingi, nekeliavę vietiniai užduoda daugybę kvailų klausimų. Vienas norėjo sužinoti, ar Amerikoje yra pomidorų. Kitas klausė, kiek karvių laikąs turtingas niujorkietis (tai ūkininko turto matas Lietuvoje: kuo žmogus turtingesnis, tuo daugiau karvių laiko). Kai atsakiau, kad Niujorke tiek pasiturintieji, tiek vargšai pieną perka parduotuvėje, nužvelgė nepatikliai.
