Literatūra

SAULIUS VASILIAUSKAS

O jeigu

O jeigu žmonių gyvenimus pabandytume traktuoti kaip sakinius? Tarkim, atsižvelgdami į struktūrą, skirtume…

DAINIUS DIRGĖLA

Proza: smulkioji: stiklinis miltinis

  Stiklinis – sako jis. Miltinis – sako ji. Stiklinis – pakartoja jis. Miltinis – pakartoja ir ji. Stiklelis, stikliukas, stiklainis, stiklinis – sako jis. Miltinis – sako ji. Dabar jau metalinis – priduria. O man stiklinis – sako jis. O man dzin – sako ji. Matai, pati sakai, kad stiklinis – sako jis. Kada sakau? – klausia ji. Sakai…

ARTO PAASILINNA

Kad tave kur galas

Minia apvertė mano kūną. Kažkas paguldė mane ant nugaros ir prie burnos prikišo veidrodėlį. Kažkuris kitas atlaisvino kaklaraištį. Sukrėstas pasilenkiau virš savęs pažiūrėti, ar veidrodėlis apgaruos.

JAVIER MARÍAS

Daugiau jokių meilių

Andrej Kniazev. Jaunystės suoliukas. 1970

Labai tikėtina, kad vaiduokliams – jei tokių vis dar esama, – rūpi žūtbūt papriešgyniauti namuose įsikūrusiems gyviesiems: jie pasirodo tada, kai niekas to nenori, o kviečiami ir laukiami slepiasi. Visgi iš lordo Halifakso ir lordo Raimerio ketvirtajame dešimtmetyje surinktų duomenų sužinome, kad yra pasitaikę ir kitokių susitarimų.

DARIUS GIRČYS

Vilnuvijus

Sklaidydamas vokiškus Pirmojo pasaulinio karo laikų Vilniaus ir Vilniaus  krašto gyventojų surašymo duomenis supratau, kad „tuteišas (-a)“ yra nepalyginti rimtesnis istorinis terminas, nei man atrodė jaunystės laikais. Sakau tai be vilnietiško sarkazmo.

ŠARŪNAS ŠIMKUS

Orfiškosios giesmės

Dabartinė senovės graikų mitologijos samprata daugiausia esti nulemta tų atošvaisčių, kurios mus pasiekia per klasikinę graikų ir romėnų literatūrą. Vis dėlto yra išlikę tekstų, kuriais byloja pati graikų religinė mintis. Vieni tokių – orfiškosios giesmės, priskiriamos legendiniam dainiui Orfėjui.

ANDRIUS SNIADECKIS

Pamąstymai Visų šventųjų dieną

Jeigu, pvz., pas mus būtų įrengtos katakombos už Žaliojo tilto, o šitoj Vilijos pusėj įkurdintas koks kriminalinis teismas numirėliams, nurodantis, kad visų, kurie nuteisti nelaidoti, kūnus mestų į upę, o į kapines vežtų tiktai tuos, kurie tikrai naudingi ir geri buvo gyvenime. Kaipgi čia būtų? Nustatysime…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Kūniškumas ir nuosprendis (poezijai) Dovilės Kuzminskaitės „Obsesijose“

Viena iš išryškėjusių rinkinio temų – santykis tarp poezijos ir poetų, atveriantis išties nenaują klausimą (kuris ne itin originaliai gvildenamas) apie poezijos kūrimo meną: ar poezija yra kalbos kalinė, ar ji (gal) pranoksta kalbą?

ZITA MAŽEIKAITĖ

Eilės

Švytruoji žibintuvėliu per niūrią lapkričio gūdumą,
gležnom rankom lupi velėną – takeliui prie Skroblaus,
kibirėliu neši kurmiarausių žemę savo darželiui –
snieguolėm, purienom, sumindžiotam katilėliui,
smiltyno šepetukam, katpėdėlei…
Niekam nerodai savo gėlyno, kol prigludus
prie alksnio samanotų šaknų peri liepsnelė.
PAUL CELAN

Poezijos vertimai

Žali tarsi pelėsiai užmaršties namai.
Prie kiekvienų vėjuotų vartų melsvuoja muzikantas nukirsta galva.
Jis muša tau būgną iš samanų ir karčių gaktos plaukų;
pūliuojančiu kojos pirštu jis piešia tavo antakį smėly.