Literatūra
Galvoje jokio adreso
Einantys pinigų pasisemti daug žada. Pasisėmę ištirpsta. Kaip ir jų pažadai. Kaip maišomi pinigai. Kaip cukrus arbatoje. Kas taupo, tas turi. Daug pinigų turintys gyvena už aukštų mūrinių, metalinių, betoninių, spygliuotų tvorų ir mėgaujasi gausa. Mažai turintys tvorai nesukrapšto, džiaugiasi laisve pinigus rinkti ir tirpdyti bet kur po saule.
Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2006
Spalio 11, trečiadienis. Vakar aplankiau pašarvotą Vytautą Š. Gulėjo ramus, šviesiu veidu. Labai išryškėjęs kaukolės gumbuotumas. Sukalbėjau mintyse „Sveika, Marija“ ir „Amžiną atilsį“, po to padeklamavau [mintyse] jam skirtą savo eilėraštuką „Jau keičiasi metų laikai“…
Kompozitorius
Uostamiestyje pakvipo „keptais viščiukais“. Taip juokais sakydavome pajutę grėsmingai padidėjusį NKVD bruzdesį ir itin suaktyvėjusį dėmesį „buržuazinių nacionalistų“ pasipriešinimo ženklams. Naktimis net pamiegoti nebegali – kumščiai į duris, krata po kratos. Kartą vos spėjau sukišti į degančią krosnį savo „pavojingus“ užrašus – tai visam gyvenimui atmušė norą rašyti ką nors panašaus į dienoraščius, – vadinasi, gero nelauk – verta…
Iš (lietuvių) poezijos gyvenimo Rygoje 2018 m. rugsėjį
Šiaurės ir Vakarų Lietuvos gyventojams Ryga pastaraisiais metais labiausiai tarnauja kaip vartai į pasaulį. Ir iš jo. Iš Klaipėdos per Telšius ir Šiaulius viena firma kasdien leidžia bene dešimt autobusų į Rygos oro ir jūrų uostus ir iš jų. Tai čia tik iš Klaipėdos. Ir tik viena firma. O kur dar kitos – tiek klaipėdiškės, tiek kitų miestų. Bei…
Ponios M. mirtis
Dvi sriubas
Mano psichologė teigė, kad gardus maistas žmogui suteikia pasitenkinimą ir į šalį nustumia depresyvias mintis. Kliaudamasis ja, dienų dienas, nors tiksliau būtų sakyti – pietų pietus lindėjau įvairiose sostinės kavinėse, restoranuose ir užeigose, vildamasis, kad taip būsiu bent mažumėlę laimingesnis ir niekada nepakelsiu prieš save rankos. Keletą metų mano skrandį džiugindavo įvairiausių virtuvių patiekalai – nuo burnoje traškančios saldžiarūgštės…
Du pasauliai
Per žiemos atostogas mudvi su Marina buvome prievarta atskirtos viena nuo kitos. Jos tėvai, sesuo, auklėtoja ir artimiausios susirūpinusios kaimynės buvo nusprendusios dėl vieno: pamišėles reikia atskirti vieną nuo kitos. Už bausmę ją išsiuntė atostogų pas pusseserę į kaimą, o aš pati visada buvau užrakinta bute ir turėjau kuo dažniau apsimesti, kad mokausi.
Konferencija apie Degutytę
Apsidžiaugiau, kad LLTI surengtas seminaras, skirtas Janinos Degutytės 90-mečiui (organizavo Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė): rašytojai turėtų reguliariai lankyti tokius seminarus, kad bent šiek tiek praplėstų intelektualinį akiratį. Mokykloje įpratau mąstyti apie Degutytę kaip apie Salomėjos Nėries poetinio kalbėjimo tęsėją, o Rita Tūtlytė savo pranešime paneigė šią klišę: Degutytės kalbėjimas santūresnis, mažiau emocionalus. Ankstyvoji poezija – maksimalizmo deklaravimas, kurį Tūtlytė lygino…
Čia buvo tigras
Kas negerai su Nobelio literatūros premija
Atminkit, kad kalbam apie iš viso pasaulio kampelių suplaukiančius eilėraščius ir romanus, kurių dauguma glaudžiai suaugę su kultūrinėmis ir literatūrinėmis tradicijomis, apie kurias Švedijos akademijos nariai, savaime suprantama, išmano labai nedaug.
