Literatūra

MARIA SEVILLA

Poezijos vertimai

Štai aš – plyšys, gyvas, graužiantis tave, trokštantis.
Štai aš – plyšys: geidžiu. Štai aš – šulinys, štai graužatis,
bedantis troškulys. Šaižus troškulys.
                                           Štai aš – plyšys.
IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Eiti savo keliu

  Naujoji Alio Balbieriaus eilėraščių knyga „Ekvilibriumas“ jau ir savąja išvaizda, neužbaigtais štrichais, neapibrėžtomis formomis (dailininkas Zigmantas Butautis) sufleruoja skaitytojui, kad bus nemažai sąsajų su Rytų kultūromis. Rinkinyje labai svarbus kelio motyvas, vedantis „į niekur“, į kitas kultūras, jungiantis subjektą su gimtine ir, be abejo, keliantis asociacijų su daoizmo filosofija. Dar svarbus ir medžio įvaizdis, kuris susijęs su dviem –…

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Varnas varnui akies nekirs

  Stoties laukiamoji salė buvo sausakimša, žmonės sėdėjo ant palangių ir grindų. Vieni laukė traukinio, kiti ieškojo prieglobsčio nakčiai, dar kiti žvalgėsi, ką nugvelbti. Milicininkai vaikščiojo tarp krėslų, purtė miegančius už pečių, ragino saugoti savo lagaminus ir ryšulius nuo vagių. Nors bagažo neturėjau, mane išbudino taip pat. – Nemiegokite! – paprašė įsakmiai. Perštėjo gerklę, krėtė drebulys, laikrodis rodė antrą valandą…

KOSTAS POŠKUS

Aš netikiu raganomis, bet jos egzistuoja

  Taip pasakė kažkoks man nežinomas ar pamirštas argentiniečių mokslininkas ir aš su juo visiškai sutinku: šia antrašte buvau bebaigiąs rašyti tekstą ir… Žinoma, galima kalbėti apie jas kaip apie neegzistuojančias, bet kartais atsitinka tokių bent man nesuvokiamų reiškinių, kad, parašęs tekstą, nuo klaviatūros pakeli akis ir staiga nei iš šio, nei iš to – dzingt! – tekstas išgaruoja virtualioje…

GABRIELĖ KLIMAITĖ

Kavinė-bufetas

  Dangus šėlo. Vieni debesys skriejo į pietus, kiti – į vakarus, paskui jų keliai kryžiavosi, o saulė, vis bandydama prasiveržti pro tas stumdynes, raudonavo lyg įpykęs storulis. Atrodė, kad kažkas tapė dangų pasiėmęs rankon pomidorą, bet iš tikro tik traiškė sunokusį vasaros auksą, nusivylė ir numetė traiškinį paveiksle, paskui nukratęs ranką pažėrė rausvus gabalėlius kur pakliuvo. Ši vakaro netvarka…

JUSTINA TRILUPAITYTĖ

Laiškai niekam

Aš bijau, bijau ir žinau, ko bijau: bijau, kad ant manęs nukris elektros laidas, bijau, kad Žemė nustos suktis ir mes visi išlėksim į kosmosą, bijau, kad man, einančiai gatve, ant galvos nukris vėžlys. Bijau mirties, bet kartu jos taip trokštu, geriau pagalvojus, bijau ne mirties, o nežinomybės, kas bus po mirties.

JOLANTA SEREIKAITĖ

Eilės

Pilies gatvės korių vėrinys
Žvelgiant iš viršaus,
Akmenys cerkvės skverelyje
Ir bijūnai, be proto pražydę,
Tokia užmūryta dabartis
Plūstant turistams,
Istorijos tirščiams seklėjant…

Antano Paduviečio pamokslas žuvims

Tiek žuvys didžiulės,
tiek žuvys mažulės
būriais čionai rinkos,
kad būtų protingos!
Ir lyg Dievo mokslo
jos klausos pamokslo!
ROBERTO BOLAÑO

Poezijos vertimai

Dovanosiu tau tuštumą (pasakė ji),
bet taip subtiliai, kad suvoksi ją
tik daugeliui metų praėjus,
kai būsi toli nuo Meksikos ir nuo manęs.
Atrasi ją, kai jos labiausiai trūks,
ir tai nebus
laiminga pabaiga,
tai bus džiugi tuščia akimirka.
MARGARITA LOSADA VARGAS

Poezijos vertimai

Galvoju apie žodį
Nepasiekusį ausies
Apie žvilgsnį, atsitiktinai
Nuleistą tada, kai iki išsvajotų akių
Tetrūko sekundės