Poezijos vertimai
Maria Sevilla (g. 1990) – katalonų poetė, dviejų eilėraščių rinkinių Dents de polpa (2015) ir Kalàixnikov (2017) autorė. (Poetės eilių dar spausdinta „Literatūroje ir mene“ (2019, Nr. 3), vertė C. Daban Sunyer ir D. Kuzminskaitė.)
Kraitis
Vienas delnas. Siūlantis man.
Vienas delnas, siūlantis man
vieno kūno šilumą, kylančią
iš pilvo: manojo, drebančio,
atsiduodančio šilumai,
kurios bailus – delsiantis – mano kūnas
negali sau leisti.
Vienas delnas. Siūlantis man(e).
Folegandras
Myliu tave mažiausiam akmeninės sienos šešėly.
Kai staiga – smėlis. Staigus iš vandens išbrendančio
kūno svoris; vaisiaus vandenmaišis,
sprogstantis kiekviename žingsnyje; kiekvieną mano kaltę suturintis
marmuras, skelbiantis nuosprendį krūtinėje,
pritvirtintas prie svyruojančios bausmės švytuoklės:
esu sunkumas,
dubenkaulis, krypuojantis su kiekvienu žingsniu
svorio, išbrendančio iš vandens; vaisiaus vandenmaišis,
sprogstantis, kai staiga – smėlis. Staigus kūno prisiminimas,
pripildantis popietę, ir marmuras, primenantis man, kad
myliu tave mažiausiam akmeninės sienos šešėly.
Albat*
Du dantys paliko
granato pėdsaką
mano krūtyje, nors
tu jų vis dar neturi
tam, kad galėtum suleisti
į ką nors, kas tirpsta.
Maria-Mercè Marçal**
minkšta. kaip nepadoru. lengvabūdiška.
ir visas gatvių purvas. po nagais.
nerimas, besidraskantis šašus. jei bent jau
galėčiau tai rasti ir pasakyti tau. pamišęs ir ant kelių.
perdėta. sukrešėjus mintis. jei bent jau
galėčiau tai rasti ir pasakyti tau. tavo minkšta.
nepadoru. kaip lengvabūdiška. perdėta.
apgaulinga kilimo tyla. ir purvas.
nerimas. klaustrofobija. išgalvoti užuolaidą.
ir žinot, kurį žodį. lengvabūdiška. jei bent jau
galėčiau tai rasti ir pasakyti tau. mano minkšta.
kaip nepadoru. lengvabūdiška. tiek vandens.
o aš tokia neištroškusi. praryti. pajusti tik
mane išdžiovinusį druskingumą. surūdiję kaulai.
sąnarių kliedėjimas. staugimas. pamišęs ir ant kelių.
nuo tiek tuštumos. o aš tokia akla. nuo išdidumo,
nuo tiek tuštumos. o aš tokia akla. nuo išdidumo,
nuo tiek tuštumos. o aš tokia akla. nuo išdidumo,
nuo tiek tuštumos. besidauginantis. o aš
tokia akla. o tu krešintis ant manęs. jei bent jau
galėčiau tai rasti ir pasakyti tau. minkšta.
kaip nepadoru. praskėstomis kojomis ir
užpiltos lubos. rodantis man
naktį, varvančią nuo balkonų. visai pro šalį.
užpiltos lubos. gatvių nerimas, verdantis man tarp kojų. dėl išdidumo,
dėl tiek tuštumos. užsikimšę latakai. jei bent jau
galėčiau tai rasti ir pasakyti tau. bet randu
tik nerimą. išnykimo taškas tarpukojyje.
varvėjimo nuodingumas. ant sienos. pro šalį.
aistros pilnatvė. tavo minkšta. o aš
tokia neištroškusi.
* Kataloniškas žodis, reiškiantis nekrikštytą vaikelį, kuris gimė negyvas ar mirė praėjus nedaug laiko po gimdymo.
** Maria-Mercè Marçal i Serra (1952–1998) – katalonų poetė, literatūros profesorė, rašytoja, vertėja, žymi feminizmo aktyvistė, viena pirmųjų katalonų literatūroje nagrinėjusi lesbietiškos meilės, nėštumo ir motinystės temas.
Motinos žudikas
praverk burną. Nuryk
tą dalį, kuri išgelbėtų mane nuo mirties,
ir laikyk mane veltui atitrauktą
nuo nesugebėjimo tavęs išgelbėti,
motina,
nuo aistros pagrečiui,
jos aš niekad nenusipelniau.
Viktorijos Grybaitės piešinys
It Follows
Susitiksim, meile, veidrodėlių neapžvelgiamoje zonoje, ir pražys
skaisčios ugnys, kad padovanotų mums šviežiausią gabalą baimės.
Turėsiu nuo gerklės iki lyties organų mane dalijantį tarpeklį ir galėsi
plaukti visa mano kūno kreive iki paaugliškos
dantytos mano aistros bedugnės. Naktis: ji bus gili kaip šaltis
našlaičių prieglaudoje. Naktis: ji bus aukšta kaip mano spenelių šauksmas.
Naktis: ji bus tiršta kaip varvanti kraujo kaligrafija, kuri rašys
mūsų vardus ant asfalto. Ant priekinio stiklo valytuvų amžinos jaunystės,
meile! Susitiksim veidrodėlių neapžvelgiamoje zonoje ir surinksim
motociklininkų paskerstas svajones ir nukirstą baimės vidurkio galvą.
Impotencija tebus neįmanomas paralelinių linijų poravimasis
lygumoje. Autostrada bus ketamino projekcija, deformuojanti
atstumus ir horizontus. Aušra: naivi išsigelbėjimo chimera.
Mano šlaunys: kojotų kaltės išpirkimo antsnukis. Mūsų smūgis tiksliai seks
kreiva trajektorija, nurodyta tavo erekcijų; mes užrašysim
savo vardus ant asfalto. Ant priekinio stiklo valytuvų amžinos jaunystės,
meile! Susitiksim veidrodėlių neapžvelgiamoje zonoje ir surinksim
fermentuotas lavonų svajones, išdraskydami baimės griovį.
Aš būsiu naktinis vėžys. Aš būsiu piktoji iš Siamo dvynių. Būsiu surūdijęs Teksasas,
luošinantis žmoniją. Būsiu ŽIV. Būsiu paskutinė atominė katastrofa,
būsiu akys, žiūrinčios į Sodomą, būsiu akys be vokų, šventvagiaujančios
tavo burnoj. Būsiu to, ko negalima pasakyti, sultys, ejakuliuojanti ant tavęs
chaosą, ir būsiu: žvilgsnis, sekantis kelią tavo organų, užrašiusių
mūsų vardus ant asfalto. Ant amžinos priekinio stiklo valytuvų jaunystės,
meile! Susitiksime veidrodėlių neapžvelgiamoje zonoje, ir pražys
skaisčios ugnys, dovanojančios šviežiausią gabalą baimės.
Jūra
Regis, vakaras. Regis, marškinėliai
su petnešėlėmis. Regis, vėsu. Regis, man tebuvo
vienuolika. Regis, nebuvo nei krūtų, nei noro jų pačiupinėti,
nei vilnos kvapo, nei pilvo kvapo, nei dūmų kvapo
prie lytinių organų. Regis, man buvo vienuolika, ir gėdijausi
būti nekalta, gėdijausi spenelių,
kai jie susitraukia ir, regis,
vakaras su tais pačiais
marškinėliais.
Viskas ant manęs kaip kalkės
ant sienų. Jaučiau gėdą speneliuose,
gėdą būti nekalta.
Jaučiuos kaip tada, kai sutraukia skrandį,
kai suriečia iš liūdesio,
o liūdesys, visas tas liūdesys ir bejėgystė žinant,
bet nemokant pajausti tėra lukštas.
Nemokėdami leistis liečiami, regis,
esame tik išdžiūvęs lukštas. Regis,
ant manęs, kaip kalkės ant sienų,
baltas dusulys, nes žinau, kad esam tik lukštas.
Jei galėčiau, pamažu išsunkčiau save.
Tapčiau beskonė.
Tegul mane nusineša.
Ant manęs tarsi kalkės
ant sienų, ant gėdos, ant bejėgystės,
ant pilvo, kuris susitraukia dėl nuodėmės,
suriesdamas mane visą. Nesuprasti nuodėmės.
Nepažinti nuodėmės. Tarsi nuodėmė
būtų kita lytis manyje.
Avies šūdukas
Tikrovė – tai senelis.
Basas, bedantis,
pabėgęs iš beprotnamio
ir saugojęs visus savo atsiminimus
storose vilnonėse kojinėse.
Viktorijos Grybaitės piešinys
A Dick Is a Hole
Štai aš – plyšys, štai šulinys, štai tuštuma šaižesnė
nei šlubo šuns alkis žiemą.
Štai aš – plyšys.
Štai aš – šulinys, štai graužatis: štai grobuoniškas žvėris,
išyra šalikas ir šąla.
Štai aš – plyšys.
Štai aš – išdraskyta krūtinplėvė, troškulys. Štai – troškimas,
geisti ne-geisti, graužtis, žaloti,
štai karštas pneumotoraksas, šuoliais, tuštuma,
mano vardus graužiantis gyvenimas.
Štai aš – plyšys, gyvas, graužiantis tave, trokštantis.
Štai aš – plyšys: geidžiu. Štai aš – šulinys, štai graužatis,
bedantis troškulys. Šaižus troškulys.
Štai aš – plyšys.
Vertė Carmina Daban Sunyer ir
Dovilė Kuzminskaitė
