Literatūra

Senovės arijų giesmės protėvių vėlėms

Kurie tikrieji aukoėdžiai, aukogėriai, kurie su Indra ir dievais į tas pačias vežėčias paimti,
Agni, atvyki su tūkstančiu šitų dievagarbių – pirmųjų, tolimųjų – su protėviais, prie židinio susėdusiais.
EVELINA DACIŪTĖ

Eilės

kur geriau būtų durys išeiti
yra tiktai langas pro angą
prasikala spindulio stiebas
nelieka nei kojų nei rankų
nei veido nei pilvo nelieka
tik melsvas paliegęs šešėlis
po lova sena susirango
STANISŁAW BARAŃCZAK

Poezijos vertimai

Jei tau ką skauda:
– gera naujiena: esi gyvas.
– bloga naujiena: tą skausmą
jauti tik tu.
IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Ieškojimo žavesys

Kęstučio Navako sudarytoje antologijoje „Lyrika plius: papasakok man eilėraštį…“, kurioje poetai ir poetės (iš viso šioje knygoje – 66) komentuodami vieną savo pasirinktą eilėraštį parodo gan skirtingą santykį su kūrybiškumu, neišvengiamai pateikdami ir skirtingas poezijos sampratas.

AVROM SUTZKEVER

Atsisveikinimas

Ne apraudoti noriu aš tave, giesmės manosios mieste.
Drėgna dar tavo žemė, apdegęs tavo veidas –
Įžengti noriu į tave kaip žvaigždėmis suspindusi naktis,
Pašviesti į kiekvieną langą,
Kiekvieną šulinį,
Slėptuvę.
DONNA TARTT

Dagilis

Frans Hals. Jaunas vyras su kaukole. 1626–1628

Pirmąkart per daugelį metų mamą susapnavau Amsterdame. Ilgiau kaip savaitę lindėjau viešbutyje, bijodamas kam paskambinti ar ištrūkti į lauką; širdis plastėjo ir spurdėjo krūtinėj nuo pačių nekalčiausių garsų: lifto skambučio, gėrimų vežimėlio barkšnojimo, net valandas mušančių varpų de Westertoren ir Krijtberg bažnyčių bokštuose gausmo, smelkiančio šiurpia iš pasakų ataidinčios neišvengiamos lemties nuojauta. Dienomis sėdomis ant lovos bandydavau šifruoti per televizorių olandiškai transliuojamas žinias…

DAVID HERBERT LAWRENCE

Mirties laivas

Nūdienos gyvenimas – tai idioto pasaka;
plokščiakrūtės, trumpaplaukės, chemizuotos moterys neaiškios lyties
ir išglebę išlepę jaunuoliai dar neaiškesnės lyties,
ir higieniški kūdikiai vežimėlių griozduos, panašiuos į karstus.

Donna Tartt: „Labiausiai patinka kurti neklusnius ir nenuspėjamus charakterius“

Romanas [...] tikęs labiau už bet kokią kitą meno formą – atkurti kito žmogaus vidinį gyvenimą ir vidinę patirtį, o ypač tokias kraštutines sąmonės būsenas kaip sielvartas, sapnai, girtumas, dvasiniai nušvitimai, net pamišimas.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Nepažinumas

  „Sudėjusioms ir atėmusioms“ – tokią dedikaciją randame antrajame Laimos Kreivytės eilėraščių rinkinyje „Artumo aritmetika“. Skaitant tekstus visiškai nepavyksta atsiriboti nuo fakto, kad autorė yra menotyrininkė, mat rinkinyje kalbančioji pasitelkdama estetinę pajautą savitai interpretuoja patiriamą tikrovę ir būsenas. Be to, eilėraštis „kalė kosmose (1957 11 03)“ (p. 30–32), galima sakyti, neatsiejamas nuo parodos ir performansų platformos „Moterys mėnulyje“, kurios kuratorės…

VIDAS DUSEVIČIUS

Stacijos

  Skaitomas knygas nevalingai ėmiau skirstyti iki Vido Morkūno „Pakeleivingų stočių“ ir po. Trumpoji proza, kai kas buvo skelbta ir publikuota „Metuose“. Tekstai per sprindį, iki sprindžio (poros sakinių) ar kiek ilgesni. Apžvalga irgi neturėtų išilgėti. Netikėtas pasakojimo būdas. Nuo pirmo iki paskutinio sakinio. „Gyvenimas Česiaus K. veidą žymėjo įrantais. Darganų bergždžiai skalbiami kadaise mėlyni jo marškinėliai su pilku užrašu…