Literatūra
Mū, mū, Mūkutė
Mano balti rageliai, tavo aštrūs nageliai dabar bendra nuosavybė. Nuo šiol visas mano primilžis teks tam, kas labiau išalkęs. Kiškutėliams, lapiukėliams, vilkeliukams, lūšelyčiams ir, žinoma, lokeliukams.
Žiedai, rudens lapai ir japonai
Galbūt seniai nužydėjus vyšnioms ir net nuskynus vėlyviausius obuolius mažumėlę per vėlu ir egzotiška kalbėti apie žiedus. Tačiau nepaisant metų laikų čia, Kiote, priešingai nei Lietuvoje, vis yra ištaikančių pražysti žiedų – kamelijos, rožės… Su spalio viduriu atkeliauja man bene mieliausias metų laikas, kai po miestus ir miestelius sklando japoninių alyvų kvapas, o įsibėgėjus lapkričiui ir naktimis temperatūrai nebepakylant…
Malvinos suknelė
Ji buvo dar šilta. Užkrito taip tyliai apgobdama, kad valandėlę jis stovėjo ant bedugnės krašto, nedrįsdamas nei kvėpuoti, nei vyriškai nubloškęs drovesį žengti dar vieną, lemtingąjį, žingsnį. Ta šiluma, suprantama, nebauginanti, turėjo kažkokį laimės kvapą – tai galėjo būti koklinės krosnies, saulėje įkaitusio, vėjo šiaušiamo katės kailio, tamsoje smilkinius švelniai ir atsargiai liečiančių moters delnų kvapas, ji buvo jam…
Žiūrėjimas į debesis
Eilės
nutiks bet kas
einant keliu
vis trypčiojamu du kartus dienoje
žengiu žingsnius savęs lyg sėklos
ar žieminio daigo pernešimui
kad vietą rasčiau
Poezijos vertimai
Apie pasaulį, kurio (galbūt) nėra
Perskaičiusi Lauros Kromalcaitės eilėraščių rinkinį „Mūsų čia niekad nebuvo“, prisiminiau 2018 metais debiutavusios Gretos Ambrazaitės knygą „Trapūs daiktai“: abi autorės savaip išryškina tikrovės netvarumą, nykimą, nesaugumą, tačiau G. Ambrazaitės poetinė raiška sodresnė, įmantresnė. Kita vertus, L. Kromalcaitė drąsiai renkasi laisvą ir gan paprastą kalbėjimo būdą. Todėl tekstai atrodo lengvai perprantami, nors, kaip išaiškėja juos detaliau panagrinėjus, tas paprastumas neretai…
Filmavimai ir 31-osios metinės
taip pat norėjau pranešti, kad esu pakviestas dalyvauti 31-ajame „Poetiniame Druskininkų rudenyje“. jis vyks spalio 9–11 dienomis (man atrodo). tuo metu man yra darbo dienos. kadangi norėčiau sudalyvauti, teiraujuosi galimybių. ar būtų įmanoma pasiimti atostogų?
Protingavimai (8)
Nietzschė sakė, kad krikščionybė yra vergų religija. Ne. Tai laisvės religija. Mušk mane per dešinį skruostą, aš atsuksiu tau kairį, nes man neskaudės. Aš tik nusijuoksiu, kaip nusijuokė šv. Pranciškus, išmetęs savo turtus pro langą ir tapęs laisvas. Krikščionybė yra laisvė nuo pilvo.
Sapnuoti sniegą
Sidnėjuje, kur dabar gyvenu, nebūna sniego. Tikro – nebūna. Kartais jis iškrenta tarsi netyčia, supainiojęs platumas, ir tuoj pat sutrikęs ištirpsta. Vis dėlto mitas, kad Australijoje apskritai nėra sniego. Jei dabar norėčiau jį pamatyti, sėsčiau į automobilį ir važiuočiau pietvakarių kryptimi tol, kol išvysčiau snieguotą viršukalnę, pavadintą angliškai neištariamu Kosciuškos vardu.
