Literatūra

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Lengvumo šydas

Prieš atsiversdama Piotro Adamczyko romaną „Ilgesių namas“ jau turėjau susikūrusi savo Vroclavą: ir gražų, ir baugų. Nors tą knygą būčiau pasirinkusi ir visai ne dėl Vroclavo. Pirmiausia akį patraukė viršelis (labai vertinu knygos estetiką, jos galią išreikšti esminę idėją)…

Tas amžinas švino skonis

 

Lietuviškai neseniai pasirodė latvių rašytojo MARIO BERZINIO romanas „Švino skonis“. Knygos vertėja Laura Laurušaitė kalbasi su autoriumi Rusijai ką tik įsiveržus į Ukrainą

VAINIUS BAKAS

Žaidimai be kauliukų

nukreipęs spindulius
pradegindavau skyles
plastikinių kareivėlių pakaušiuose
kol galiausiai visi jie virsdavo
šnypščiančia ir burbuliuojančia
lipnia žalia mase
dar nežinojau kas yra
patrankų mėsa
cinkuoti karstai ir cinizmas
DUNYA MIKHAIL

Karas pluša

Nuo ankstaus ryto
jis pažadina sirenas
ir visa kur
išsiuntinėja greitąsias,
išsviedžia į orą negyvėlius,
išskleidžia neštuvus sužeistiesiems,
lietų prišaukia
iš motinų akių…
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (23)

– Mes pas tave užeisim.
– Neužeikit. Noriu būti vienas.
– Ką veiksi vienas?
– Nieko.
Tik nieko neveikdamas žmogus tobulėja. Rytų išmintis. Gal kai kūnas nieko neveikia? Kai guliu kaip lavonas, gal tik tada būnu, nes tik tada mąstau.
JAYDE WILL

Rygos eskizai: Maskvos priemiestis

Čia vietiniai yra kuo įvairiausi – plautais ir neplautais plaukais, visai be plaukų, su treningais (ir kartais tik su treningais), panelės su aukštakulniais, pagyvenusios moterys su šunimis. Dažniausia ganėtinai uždari, bet kartais labai šnekūs; kartą pamačiau praeinančią moterį su didžiuliu šunimi.

IEVA RAZBADAUSKAITĖ

Mano prosenelio siela

Mano prosenelio siela mirė sausakimšame gyvuliniame vagone, kuriame kaip skerdiena parduoti buvo vežami žmonės. Ji mirė lyg paukščiams prieš audrą klykiant vaikams, snargliuotiems paaugliams ir vos kretantiems senoliams tuštinantis į vagono papilvėje atsivėrusią skylę. Siela mirė dar nespėjus jos palaidoti baltuose cukrinio sniego pataluose.

KOSTAS POŠKUS

Kodėl aš…

  …nevalgau vištienos? Viena moteris pasakojo, kad jos vaikystėje name prie miško parko gyvenanti jų šeima augindavo keletą vištų ir gaidį. Prisiminė poros jų vardus – Cidonija, Saulė… Kitos jų irgi buvo ne bevardės, bet jų vardus užmaršties upė Leta nusinešė į nebūtį (savus gyvenimus pabaigdavo nukaršusios nuo visiškos senatvės). Gaidžio funkcijos visiems žinomos, todėl šeimininkai jį vadindavo tiktai Gaidžiu.…

WILHELM BUSCH

Aforizmai

Pakantumas yra gerai, tik ne ginantis nuo nepakantumo.
Kvailų minčių kyla kiekvienam, tik išminčiai jas nutyli.
Kvailybe taip pat apdovanojo gamta.
PEISECHAS MARKUSAS

Streiklaužys

Rytas. Jis įsliūkino į kepyklą kaip vagis, apsižvalgė į visas puses, pakūrė krosnį. Staiga nusimetė nuo savęs baltą prijuostę ir išėjo į gatvę. Kurį laiką dar gręžiojosi ir galvojo:
„Jeigu dabar sutiksiu draugą, sustabdysiu. Papasakosiu viską… viską. Net jeigu neklausys, nežiūrės. Laikysiu tvirtai, tvirtai ir nepaleisiu…“