Literatūra

TED KOOSER

Seni žmonės

Charles Menge. Nakties dvasia. 1961
Pasiraitoję klešnes, su senais batais
jie klupinėja per uolas ir brenda į
šaltą šešėlių upę
toli nuo laužo, taip toli, kad šio šiluma
jų nebepasiekia. Ir jo šviesa
(išskyrus kibirkštėles akyse,
kai išdrįsta pažvelgti atgal)
vargiai bepaliečia jų veidus. Jų ausys
kupinos nakties: juodų lapų šnarėjimo
bežvaigždžiame danguje. Kartais

Kārlis Vērdiņš: kas skriaudžia poetą?

Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose latvių poetas Kārlis Vērdiņis pristatė dvikalbę eilėraščių knygą „Vidaus tvarkos taisyklės“. [...] Ironijos meistras, elegantiškas ir triksteriškas visuomenės kritikas, sykiu – rimtuolis literatūros tyrinėtojas, talentingas poezijos vertėjas. [...] Su Kārliu Vērdiņiu kalbasi AUDRIUS MUSTEIKIS.

-d-

Banginis rašalo jūroje

„Malonės“ – romanas apie moterų bendruomenę su visais jos pliusais ir minusais: visokeriopu palaikymu, supratimu, empatija, intuicija, bet ir pavydu, apkalbomis ir panašiai, nors neretai tai ne mažiau būdinga ir vyrų pasauliui. Apie moterų kunigystę, jeigu norit.

JUOZAS LAKIS

Prisiminus ilgą kelionę su Sigitu Geda

Susiruošėme su Sigitu Geda į studentų konferenciją Baku, Azerbaidžane. Buvo 1965 metai, balandis, aš studijavau trečiame, Sigitas, kiek pamenu, ketvirtame kurse. Nesibičiuliavome su Sigitu, bet susitikę fakulteto koridoriuose ar auditorijose rasdavome bendrų temų pokalbiams.

AUDRIUS SABŪNAS

Austi vienin su Jurgiu Baltrušaičiu

Viena tų knygų, kurios palikti įspūdžiai vis dar vilnija mano sieloje, yra literatūrologės Viktorijos Daujotytės parašyta „Su Jurgiu Baltrušaičiu“. Skaitydamas šią vos 143 puslapių knygelę labai intensyviai žymėjausi tiek J. Baltrušaičio, tiek ją parengusios V. Daujotytės mintis.

LAURYNAS KATKUS

Etiopų mišios

Savaime suprantama, tai labai represyvu.
Vyrai ir moterys, apsisupę skarom su vaivorykštiniais kraštais, atskirai.
Kairėj – smulkučių mumijų pulkas, jos pamaldesnės nei jie. Matai, visur panašiai, palinguokim galva (nelinguoju, toks posakis).
Vaikigaliai karstosi gotiškais suolais ir iš nuobodulio prašosi į tualetą.
Įsitaisau kampe, vienintelė viešnia iš šiaurės.
EMILĖ VARKULEVIČIŪTĖ

Iš(si)dalinimas

Sapnavau, kad ruošiuosi į tavo laidotuves.
O tu stovi prieš mane ir sakai:
„Vilkis tą suknelę, ji man gražesnė.“
Aš nepaklūstu.
Sapnavau, kaip ruošiuos į tavo laidotuves.
Ir tu dažai mano lūpas, akis, blakstienas,
Lakuoji man nagus ir tyli.
VYTIS LAURYNAS PALŪKSTIS

Natiurmortas

Garbanos vėjo geltonos
Nualsę tritonų šokiai
Durpynas paliūnėj riogso
Žiogo spyruoklės sugurusios
Rausvos akivarų akys
Ant smilgos rudens suvertos
ALVYDAS JEGELEVIČIUS

Gražus ruduo

Gražus ruduo, tiktai ne mūsų
nuplikęs aukso liūtas
užkriokia mirtinu balsu
ir žlegteli pakriūtėj
FRIEDRICH SCHILLER

Spinoza

Čia guli ąžuolas pargriautas,
Viršūne siekt galėjęs skliautą.
Kodėl ant žemės jis dabar?
Valstiečiams – žmonės bent taip šneka –
Statybai rąstų neužteko,
Tad jie nukirto jį iškart.