Giminaitis paskambinęs iš kaimo kviečia į talką. Sako, kad laukia pėdų rišimas. Nuvažiuoju į sodybą talkos išvakarėse. Kai visi sumiega, surišu jiems pėdas. Nudirbęs darbą rytoj ilsėsiuosi…

Cecilija ėjo namo mišku. Juokingas buvo miškas, praretėję medžiai bylojo apie pragaištingą žmogaus ranką, dėl kurios miškas dabar šypsojosi dangui savo bedante burna…

Pabodo inkstams žmogaus nugaroje gyventi, ties liemeniu egzistuoti ir kanalizacijos vamzdžių darbą atlikti. Iškrito laukan pro išeinamąją angą…

Susitinka ankstyvą pavasarį Rastauskas ir Navakas ir kalba apie tai, kaip vadinsis jų naujausios knygos.

– Mano – „Kitas pasaulis“, – išdidžiai sako Rastauskas…

Nusiunti esė bandymą redakcijai, gauni neigiamą atsakymą ir pradedi iš naujo. Tekstą reiktų veržti, – kartoji mintyse redaktoriaus pasiūlytą egzotišką mantrą, svarstai…

Verslininkas su ramentais ir du jį lydintys asmenys, nešini nedideliu karsteliu, stoviniavo prie aukštų kaltinių vartų…

Bibliotekininkas Enciklopedijus Žodynavičius miegodamas vartėsi ir sapnavo košmarą, kuris jį kamavo jau daug naktų iš eilės…

Atsikėlęs ryte įsijungiau radiją ir išgirdau, kad neseniai Rusijos kariuomenės daliniai įsiveržė į Lietuvos teritoriją…

Turėjau homoseksualų draugą vardu Feliksas. Akivaizdžiai gražus žmogus: pusilgiai banguoti šokolado spalvos plaukai, šviesiai mėlynos akys, aukštas, plačių, tvirtų pečių…