Legenda byloja apie sielas, po gimimo padalintas į dvi dalis. Tos dalys, tik vėl viena kitą atradusios, tapusios viena, bus laimingos, išsipildys. Gimė jie…

Ir vėl Palanga tuščia. Ir vėl tik vėjas švilpauja, kur dar taip neseniai skambėjo juokas ir krykštavimai. Ir vėl jūra rūsčiai taško stulpus su kurorto inspekcijos draudimais bei įsakymais, – ir laukia naujų aukų. Tik kur ne kur, susitraukęs į kuprą, prabėga vėlyvas, užsilikęs vasarotojas. Pasižiūri baimingai į jūrą, dar labiau susigaužia, pasistato apykaklę ir išsigąsta: „Negi dar taip, rodos,…

T ė t u k! Rašau Tau iš Palangos. Nors dabar turiu labai daug darbo, bet vis tiek randu laiko Tau parašyti. Mamytė irgi norėjo Tau kažką parašyti, bet ponas Rožiūnas išsivedė ją pasivaikščioti, todėl ji šiandien nesuspėjo. Aš šiandien visą vakarą, kai atėjo ponas Rožiūnas, gaudžiau vieną žvirbliuką. Mamytė sakė, kad aš jį būtinai turiu pagauti. Aš jį gaudžiau,…

Vidurio amžiaus krizės apimta Europa skaudžiai rėkauja ant gramatinės šviesokaitos išsekintų asmenų. Tuo tarpu vakarinėje Žemės pusėje, dabartinėje Peru (rus. перо – plunksna), pulkas neeuropiečių įkurdina valstybę, kurioje visai neplanuotai įsiviešpatauja raštligė (rašyti + liga). Neišlikę istoriniai šaltiniai ir tebevykdomo genetinio tyrimo išvados šią gamtos stichiją apibūdina kaip eteriu perduodamą, sparčiai progresuojančią epideminę ligą, neretai peraugančią į baisingai nevaldomą, taigi paveldimą…

Svogūnai Čipolinas niekada nesuprasdavo – jis yra veiksmažodis ar ištiktukas. Kartais jis ką nors veikdavo, o kartais jį tiesiog kažkas ištikdavo. Ir kodėl visi verkia jį prapjovę, nejaugi iš gailesčio? Ar dėl paties veiksmo, ar dėl to, kas po jo ištiko veiksme dalyvavusius veiksnius ir tarinius? Gal čia verkia pati gramatika, tinginio valgoma, galvodavo Čipolinas, patogiai gulėdamas malonioje atokaitoje ant…

Kolegų vakarėliai, būkime atviri, yra tikras vidinės kultūros ir mandagumo išbandymų poligonas. Dar labiau tas pasakytina apie mūsų, Etiketo ekspertų eldijos (EEE) bendradarbių, sambūrius…

Žvilgsnis žemyn, o ten – juodi kerzai, suvarstyti skirtingų spalvų batraiščiais. Ši žavinga pora dar šiek tiek pasidairo į skirtingas puses, kol jais apautos kojos nusprendžia palikti palapinių miestelį ir nužingsniuoja pirmyn. Jos praeina pro odinėmis kelnėmis ir nuogomis krūtinėmis besididžiuojančius metalistus, palieka už nugaros miniatiūrinę pievelę, kuri tik šiam trumpam savaitgaliui virto futbolo aikštele. Joje be sąmonės guli kamuolys,…

AUTORIUS. Jūsų, gerb. skaitytojau, namai. Sėdite sau, gurkšnojate arbatą ir klausotės radijo. Baigiančią skambėti dainą pakeičia pradedantis kalbėti balsas. VEDĖJAS. Sveiki, mūsų brangūs ir pigūs klausytojai, „Eurostoties“ eteryje laida „Praeities šmėklos“. Priminsiu, kad mūsų laidą remia Europos draugija. Kadaise egzistavusi lietuvių tauta vieną birželio naktį praleisdavo prie laužų ir ieškodavo paparčio žiedo – šitaip būdavo minima Joninių šventė. Kol beveik…

Baldų fabriko „Juozapas ir kompanija“ darbininko šeimoje laukiama pagausėjimo. Nerimauti nėra ko: nėštumas buvo normalus ir štai – išnešiotas (kaip dera) devynis mėnesius, pasaulį naujagimis išvydo žvalus ir sveikas. Sterilioje ligoninės palatoje kūdikėlį skaisčiai baltais chalatais apsitaisę žmonės sutiko kaip ir kiekvieną – jo ūgį ir svorį įrašydami kartu su pirmaisiais, jų įsitikinimu, nepermaldaujamai prasidedančios asmeninės ligos istorijos faktais –…

1. Naujieji Gyvojo Dievo apaštalai niekino žmonių rankomis pastatytas bažnyčias, o tikrosiomis laikė tas, kurios suręstos iš žmonių širdžių. Tačiau, nepaisant šio požiūrio, jie savo susirinkimams buvo įsigiję dviaukštį namą sodų bendrijoje „Vyturys“ Šeškinėje. Viršutiniame namo aukšte gyveno regioninis apaštalas Gediminas Ž. su šeima, o apatiniame buvo įrengtos patalpos bažnyčionių reikmėms: nedidelė salė pamaldoms, kambarėlis šlovintojų repeticijoms, biblioteka ir virtuvė…