Jau tarpukariu Lietuva pagal savo galimybes turėjo roko žvaigždę. O svarbiausia – toji buvo nepatogi ir apgaubta nedorovingais mitais. Tiesa, šiek tiek trūko iki muzikos. Tai…

„Mielas menininke, pasak vietinio mito, Vilnius yra vieno žmogaus asmeniškos, nors ir nesąmoningos, fikcijos produktas. Vilnius gimė iš sapno.“ Sapnavo Vladimiras Toporovas, Gedimino prospektą paversdamas šv. Jurgio ietimi, o Nerį – drakonu. Sapnavo ir Mindaugas Navakas, kablį pagavęs ir mums Vilniaus sąsiuvinius palikęs. Sapnavo Viktoras Cholinas, todėl vis dar apgailestaujame praradę jo nepaprastąjį Karoliniškių kosmodarželį. Sapnavo ir Aidas Giniotis, todėl…

Ne bet kas gali patekti į Vrindavaną, o tik pats nuolankiausias, nuolankesnis už žolės stiebą. Kadangi aš esu tokia sunkiai nulenkiama kaip medis, man, ko gero, ne taip lengva ten patekti. Privalai būti lyg lengvutė nendrė, kuri nulinktų nuo kiekvieno Vrindavano gyventojo žingsnių sukelto vėjo. Čia mūsų sielų namai, čia amžinai šventė – ryte pabundu nuo lauke skambančių mantrų ir…

Visiems būna sunku, bet kai kurių bėdos nesibaigia niekada. Tuo galima įsitikinti užsukus į UAB „Sparnalita“. Nuo žodžio sparnai, savaime suprantama. Tikriausiai aš čia dėl darbo skelbimo? „Sparnalita“ nuolat ieško paštininkų, visą laiką matau laikraštyje: „Reikalingi kurjeriai, skambinti telefonu (vis kitu). Genadija.“ Kartais: „Savo srities lyderė ieško…“ Aš irgi tam tikra prasme savo srities lyderė, todėl darbo skelbimas niekuo dėtas…

„Kalno pamokslas“ – vienas iš 1990 m. Aleksandro Savko sukurto ciklo „Peliuko Mikio kelionės meno istorijoje“, kuriame vieną ar kitą veikėją keičia…

Auštaras ėjo, milžiniškomis pėdomis mindydamas perdžiūvusius pušų šapus, akmenėlius, kankorėžius ir kitokius niekniekius, po nosimi nepailstamai niurnėdamas mantrą…

Kūčių naktį neužmigsi. Gal kad prisivalgai įvairiausių patiekalų ir išmauki puslitrį kisieliaus.

Labiausiai neramu dėl mamos − ji amžinai nemiega. Girdžiu, kaip naktį lovoje vartosi.

Ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į savo nagučius – šie jai atrodė švarūs ir pakankamai gražūs, tik kraštus reikėjo nukramtyti, nes jie braižė. Šitaip aš galiu prasėdėti visą dieną ir nieko gero nenuveikti. Mano sienos vis dar bjaurios. Reikia išmesti tas senas nuotraukas ir visokius diplomus. Jie gadina sienas. Tik jų antspaudai gražūs. Tų diplomų. Gal juos reiktų iškirpti,…

Senelio Pinelio gyvenimas jau seniai persirito į antrą pusę – plikė švietė kaip mėnulio pilnatis, o žiloje barzdoje tebuvo likę keli juodi plaukai, bet nuotykiai ir nauji potyriai vis dar viliojo, nors namuose laukė…