LiteratūraEsė

Asmenybės politinė krizė

JONAS KIRILIAUSKAS Sėdėjau vieną sekmadienio popietę ant sofos savo salone. Už lango buvo pats viduržiemis. Šalta. Visur nuostabiai apšerkšniję medžiai ir tvoros, ir tyla… Atrodė, kad atėjo akimirka, kai sustojo Žemė. Kažkur toli iš namų kaminų tarsi kokios kopėčios iš pasakos apie pupą statmenai į dangų kilo dūmai ir nyko man nematomame aukštyje.

Šis tas apie tikrą gyvenimą

AUDRA BARANAUSKAITĖ Vyras atsinešė iš garažo kastuvą ir atrėmęs į sieną pasakė: „Kieme priversta sniego. Dar tris dienas snigs. Jei nori, gali padirbėt savo mėgstamą darbą.“ Nulipu laiptais žemyn. Daugiabučio aikštelėje mašinų nedaug, nors jau tamsu. Varau nuo vieno krašto iki kito, stumiu sniegą kastuvu kaip buldozeris, lyginu ratų išmaltą aikštelę.

Laudacija AAJ, pristatant Vilniaus knygų mugėje „Sentimentalų romansą“

KĘSTUTIS NAVAKAS Kadaise esu rašęs, kad Antanas A. Jonynas greitai rinktinių bus išleidęs daugiau nei paprastų poezijos knygų. Paskutiniu metu matome vien rinktines. Ir kažkodėl tai visai neerzina, kaip būtų daugybės kitų poetų atveju, net savaip guodžia. Erzintų, jei tos rinktinės būtų mechaniškas visų knygų suvertimas į vieną lovį, tačiau šiuo atveju taip nedaroma.

Modernizacija, neateik

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Vis neprisiruošiu parašyti apie televiziją, o juk labai geras daiktas. Kai baigiasi „Panorama“, esu pratusi balsu atsisveikinti su diktoriais, atsakyti į gražaus vakaro linkėjimą. Puoselėju jiems šiltus jausmus, sentimentus, prieraišumą.