LiteratūraEsė
Tibeto liepsnų ataidai, Vėlinės
IEVA GUDMONAITĖ Per Vėlines labiausiai trikdė verdantis kraujas. Viduje esanti gyvastis arba nerimastis, verčianti nuolat judėti. Mirusiųjų šventė iš tikro labiau yra gyvųjų, nes gyvybė mirties, sąstingio akivaizdoje dar labiau išryškėja.
Sapnų anatomija, arba Utopinis miestas Sapnorado
ERNESTAS NOREIKA Visai netyčia pagavau save mąstantį apie sapno begalines erdves. Smilkalas dega… Nors ne, meluoju, neturiu jokio smilkalo, dega tik keliasdešimties vatų lemputė ant rašomojo stalo.
„Profesionali“ nemeilė
DAINIUS RAZAUSKAS Noriu grįžti prie skaudulių, kurie šiaip jau niekuomet nesiliaus, neužsimirš, kol Vilniuje liks bent vienas jautrios, gyvos širdies žmogus. Nes jie skauda. Tai brangaus, mylimo mūsų miesto, mūsų Tėvynės sostinės sistemingas naikinimas
(Ne) visada galima rinktis
REGINA RAGAUSKAITĖ Pabandžiau stebėti savo dieną – įdomu, kiek galimybių turiu rinktis kiekvienoje situacijoje? Štai skambina draugė ir kviečia sekmadienį eiti į spektaklį su Masalskiu. Įsivaizduoju vakarą, ruošimąsi jam, bendravimą su draugais, įspūdžius po spektaklio… Dvasiškai praturtėju. Be abejo. Bet po vakarėlio neturėsiu kuo grįžti į savo kaimelį.
Maršrutai, arba I think I know
PAULIUS ANDRIUŠKEVIČIUS Grįžau prieš porą dienų. Pirmosios akimirkos visada pačios gyvybingiausios. Dabar fiksuok, sulaukei pagaliau. Fiksuoju: rajonų valkatas, naują Solomono grafitį, kebabų kioskus, daugiabučių bastionus, oficialius skelbimus lietuvių kalba „Įvairios prekės“
Joe le taxi
AKVILĖ ŽILIONYTĖ Tikrai čia Roma, tikrai čia 4:07, vieta ir laikas siūlo identifikuotis kaip personažui, ieškančiam Jarmuscho taksistų, tokiu metu čia ir važinėja Roberto Benigni, tad nesikviesti taksi tampa žema ir nepadoru. Dar šokčiau aplink visokius taksi, nes dar gyva joe le taxi kultūra.
Maskvos koldūnai
LAURYNAS KATKUS I ką prisimenu: žalios lempos, žali toršerų gaubtai prie lovos, skleidžiantys minkštą šviesą, krentančią ant šviesaus medžio baldų
Pensija
AUGUSTAS SIREIKIS Velniai, kaip norėčiau turėti savo skaitytoją. Jei turėčiau savo skaitytoją, net nereiktų rašyti. Nuoširdusis vargdienis lauktų diena iš dienos naujų rašliavų, varvintų akis priešais kompiuterio ekraną ar pašto dėžutę ir lyg žvėris surytų viską, ką jam numesčiau.
Cirkas atvažiavo
EUGENIJUS ALIŠANKA Laikinas gyvenimas. Tokia frazė sukas ant liežuvio galo ar greičiau kitoje vietoje, toje smegenų pusėje, rodos, kairėje, kuri atsako už mąstymą žodžiais, manipuliaciją jais
Apie du pasaulio prasitęsimo principus
(daugmaž „Uliso“ 17 skyriaus metodu) ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS Kam, apsilankęs parduotuvėje ČIA įsigyti ekologiško pieno, šį sykį daugiau dėmesio nei kitais kartais skyrė A. A. sukurtasis protagonistas? Kokių asociacijų jo galvoje sukėlė tasai didesnio dėmesio sulaukęs objektas?
