LiteratūraEsė
Lapės puola Vilnių…
ALVYDAS AJA Atbėga lapė – kabal kabaldai, uodega kaip kanapė – kabal kabaldai… …pati lapė – aukso ližė, o lapinas – vario buožė… Iš lietuvių liaudies dainų
Gedimino prospekto Raudų siena
INGRIDA JONUŠIENĖ Eksperimentas su asmenine patirtimi, kaip ir viskas šioje žemėje, prasidėjo visai neplanuotai. Kažkurioje knygų mugėje, Lietuvos knygų atlaiduose, varčiau, vėliau jau ir rimtai analizavau fotografijų albumą „Tremtis prie Manos upės“.
Visi laiškai – žirafos
Paukšte tu (ha, kreipinys panašus į ištiktuką, bet toks jau ištiko). O ištinka mus ne tik tai, kas telpa ištiktukuose, jaustukuose, net daiktavardžiuose su veiksmažodžiais. Tad pakalbėkim apie praradimus (po šio sakinio nėra taško ne dėl to, kad jį pamiršau)
Prie kokio stalo nesėstų Beethovenas
REGINA JASUKAITIENĖ Stalas – nelyginant suskirdęs delnas: su linijomis, įrėžtomis laiko ir duonriekio peilio. Su druskos sūrimu, su prakaito, sulos, giros įsigėrusiu medžiu. Stalo linijos šakojasi. Visos turi savą istoriją.
Padovanok man džinsus
AISTĖ KISARAUSKAITĖ Padovanok man džinsus. Šviesiai mėlynus, suplyšusius per kelius. Žinoma, galima rasti bet kokius – vieną iš begalės madingų modifikacijų, kurias vis patiria šis klasikinis drabužis, kaip patiria švarkai ar net kaklaryšiai.
Gyvenimas paveiksluose
MIKALOJUS VILUTIS Kai teka saulė, ežeras būna lygus kaip veidrodis. Nenusakoma tyla ir ramybė. Ir visur – žemėje, danguje ir vandenyje – vyksta vienas kito rijimas, virškinimas ir vėl rijimas.
Apie mėlyną kraują
AISTĖ KILTINAVIČIŪTĖ Pavojinga gilintis į savo praeitį – niekad nežinai, kurios nuodėmingų senolių kliaudos gali būti panaudotos prieš tave. Pastaruoju metu mane reguliariai lanko keistas sapnas. Žilstelėjęs kariškis naftalinu atsiduodančiu milo švarku suka šokdynę, per ją liuoksi žirafa.
Eteris
SAULIUS JURKUS Eteris – šiuo žodžiu įvardijami du dalykai. Nemanau, kad juos įvardijant būtų buvęs apmąstytas jų tapatumas arba, jeigu formuluotume dar tiksliau, tiesiog savybės.
Mentaurai Sereikiškių parke
JUOZAS ŠORYS Danguje, žemėj, vandeny – nerštas. Ruja. Uja. Perštas. Eina! Sueina. Įgarma krupsėdami prakaitais. Suka ratus šaligatvio palei upę liestine. Drimba ant suolų. Į žolę. Į kalvų šlaitus. Žvejai (panašesni į virgulininkus) smelkiasi prie žuvis viliojančios santakos.
Užrašų knygelės inkliuzai ir…
AUŠRA LUKŠAITĖ-LAPINSKIENĖ Dar kartą perverčiu užrašų knygelę ieškodama vietos naujam įrašui. Galiausiai tenka konstatuoti: viskas, šios užrašų knygelės kadencija baigėsi be jokios galimybės pratęsti.
