MenaiMuzika

EDVARDAS ŠUMILA

Visada stengiausi tave išklausyti

Klausant Wolfgango Rihmo (g. 1952) muzikos apninka dvejopos mintys. Kartais atrodo, kad kompozitoriaus stilius perdėm įmantrus, taip pat kad jo muzika apeliuoja į klausytojui patogią, seną, bet gają vokiečių romantizmo paradigmą. Sėdėdamas salėje tarsi esi nuolat verčiamas pasiduoti flirtui su kultūrine praeitimi. Jautiesi vedžiojamas už nosies; panašu į tai, ką Frankfurto mokyklos sociologai vadino klaidinga sąmone, – muzika atrodo tyčiomis…

Betoninė triušių širdis plaka kaip mirtis*

RAMŪNAS LIUTKEVIČIUS Betoniniai triušiai. III. Kompaktinė plokštelė. V.: Vario burnos, 2012. Lietuvoje būta bardų: romūs ir meilūs, svajingu žvilgsniu, nuoširdumu ir keliais akordais pakerintys publiką, turinčią teisę taip pat meiliai šypsotis.

And no one kills the chil­dren any­mo­re

MA­RIUS PLEČ­KAI­TIS Lais­va mu­zi­ki­nė re­flek­si­ja Mu­sic is the fa­ce of a god („Mu­zi­ka yra die­vo vei­das“), – by­lo­ja Joh­no Frus­cian­tės ci­ta­ta vie­no drau­go feis­bu­ke. „Po­ezi­ja yra am­ži­na, am­ži­ny­bė yra su­po­e­tin­ta“, – by­lo­ja vie­nos an­derg­raun­di­nės lie­tu­vių gru­pės dai­nos teks­tas.

Noi­se we­ek, ar­ba Triukš­mau­jan­tis Vil­nius

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Kai mo­ki­nu­kai su kardeliais trau­kia mo­kyk­lon, o tė­ve­liai niurz­ga dėl trans­por­to spūs­čių (ar pa­si­bai­gu­sių / ne­at­si­ra­du­sių vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų), Vil­nius ima triukš­mau­ti. At­ro­do, įpras­tas reiš­ki­nys mū­sų be­si­la­vi­nan­čio­je vi­suo­me­nė­je

Apie „Brolių“ reikšmę nacionalinei kultūrai

GIEDRĖ ŠMITIENĖ Grupės „Skylė“ dvidešimtmečiui, arba Laisvės kovų tema II Ankstesniame numeryje rašiau apie Kosto Aleksyno parengtą partizanų dainų tomą. Taigi, kai šis tomas buvo bebaigiamas rengti, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pasirodė Rokas Radzevičius, grupės „Skylė“ įkūrėjas, ideologas ir vokalistas.

Apie mano muzikavimą

JUOZAS SAVICKAS Pirmasis mano, Kelmynės kaimo žąsiaganio, muzikos instrumentas buvo paties iš karklo pasigaminta dūdelė. Pagiry, pagrioviais karklų netrūkdavo. Išpjauni rykštelės dalį, kurioje nėra pumpurų

Į vardą įrašytas likimas

ANDRZEJ SZCZEKLIK Jie buvo būrelis muzikantų. Kasmet susirinkdavo viename Tiuringijos miestelių ir savo giminės suvažiavimą pradėdavo kartu sugiedodami choralą. Po tos pamaldžios pradžios improvizuodavo linksmą quod libet.

Alkis turi būti

Su džiazo muzikantu, kompozitoriumi ARTŪRU CHALIKOVU kalbasi Rūta Jakutytė – Ką tik esate daręs: grojote restoranuose, parašėte dvi knygas, turėjote savo muzikos grupę, mokote vaikus groti gitara, jau beveik dešimt metų užsiimate psalmėmis. Esate ieškotojas. Radote?

Apie savo simfoniją

VYTAUTAS BARKAUSKAS XX amžiui kopiant į pabaigą, be daugelio globalių klausimų, lyg ir netyčia pats save perklausiau: o kas esu aš? Pavyko greitai atsakyti: aš esu aš. Tiksliai ir teisingai, be jokių tapatybės paieškos pastangų. Net į veidrodį pažvelgti nereikėjo.

Muzika anapus obuolio

DONATAS PAULAUSKAS Šiuolaikinėje kultūros teorijoje retai kada atsiranda vietos muzikai. Gal dėl to, kad vizualiniai menai šiaip jau palankesni teorizavimui, akis daug geriau „apčiuopia“ negu ausis.