Author Archive for lina cerniauskaite
Niekuo dėtas Kristus
Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pradėjo jaunatviška premjera „Keletas pokalbių apie (Kristų)“. Ėjau dėl dramaturgės Teklės Kavtaradzės, nes jos pjesė man buvo aktuali dėl literatūrinių kontekstų. Režisieriaus Tado Montrimo pasisakymai irgi įdomūs, tačiau spektaklį vertinti sunku, nes jis apskritai sunkiai įsliuogia į teatro žanrą. „Pokalbiai“ vyko studijoje, iš arti buvo matyti aktoriai; gėrėjausi, nes gražūs – gal ir vulgaroka taip…
Miniatiūros
Kai kieme pasirodė gaidys su savo kariuomene, kirmėlės pasislėpė po mėšlo krūva ir gyveno ten šiltai, laimingai, nors ir be saulės…
Žinom, kaip padaryt, kad jum būtų faina
Tai, kas prieš daugelį metų užgimė kaip grynai darbininkų klasės sporto šaka, kultivuojama varguolių gatvėse ar kitose nepatruliuojamose vietose, dabar yra tapę įnagiu versti tuos pačius darbininkus žiūrovais, kontroliuoti jų gatves ir žaidimo vietas ir pabloginti vargingųjų gyvenimą. Tariamai nesibaigiančio sporto reginio pamatas yra kovojančiųjų bendruomenių slopinimas. Klasių kovos bendruomenių gniaužimo pradžia (nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio iki pastarųjų metų) sutampa…
Rusija ir Ukraina
Vartant senąją spaudą žvilgsnis dažnai užkliūva už straipsnių, kurie savo problematika būna labai artimi ir šiai dienai. Ir visiškai nenuostabu, kad vartant žurnalą „Plamia“ („Liepsna“) į akis krito straipsnelis kuklia antrašte „Rusija ir Ukraina. Pokalbis su D. Z. Manuilskiu“. Niekuo neišsiskiriantis, bet labai jau primenantis šių dienų „didžiavalstybinės Rusijos ir slaviškosios Ukrainos“ (Vladimiro Putino žodžiai) santykius. Žurnalą „Plamia“ leido ir…
Kai vaidyba virsta savęs rodymu
Esu iš tų žmonių, kurie prieš pasiskųsdami iš tiesų įvertina, ar žinotų, kaip apskundžiamoje srityje pasireikšti geriau. Tačiau nors nesu oficiali teatro ekspertė ir kol kas tikrai nežibu režisūros perlais, šįkart negaliu susilaikyti nuo šlakelio kritikos. Nacionalinis Kauno dramos teatras šiemet jau spėjo parodyti ne vieną premjerą, o naujausia iš jų – Romaino Gary „Aušros pažado“ motyvais pastatytas spektaklis, kurį…
Kauno kino festivalio dantys
Prieš gerą savaitę iškrito atskilusi pusė danties. Su kąsniu burnoje staiga pajutau kažką kietą, lyg mažą akmenuką ar dar kažką, turėjau vilties, kad dar kažką, ne dantį, kurie skilti ir kristi pradėjo gal prieš dvidešimt metų. Deja – dantis, su kiekvienu prisimenu kadais, žalioje jaunystėje, matytą filmą „Legenda apie Narajamą“ (be dantų likusius senolius išveždavo į Narajamos kalną, dantys buvo…
Dvi knygos
Mikalojus Vilutis. Sriuba. Eseistika. V.: Tyto alba, 2014. 128 p.
Justinas Žilinskas. KGB vaikai. Nuotykių romanas. Iliustracijos Monikos Puzauskaitės. V.: Aukso žuvys, 2013. 432 p.
Samprotavimas apie „penktąją koloną“
Tarp Lietuvoje garsiai samprotaujančių apie vadinamosios „penktosios kolonos“ keliamą grėsmę labai daug yra tokių, kurie pozityvią (jų požiūriu) mūsų šaliai santykių su Rusija perspektyvą sieja ne su kuo kitu, o su… Rusijos „penktąja kolona“. Ar turime reikalą su neišvengiamu didžiosios politikos palydovu cinizmu, verčiančiu savo šalies sėkmę sieti su jos geopolitinės varžovės nesėkme, kitaip tariant, su tos varžovės „penktosios kolonos“…
Šešiaeiliai
Charlesas Wrightas, vienas produktyviausių šiuolaikinių JAV poetų, gimė 1935 metais Tenesio valstijoje. Lemiamą reikšmę jo poetinei karjerai turėjo susidūrimas su Ezros Poundo eilėmis. 1998 metais jis laimėjo Pulitzerio premiją, nuo šių metų rugsėjo 25 dienos pradėjo eiti JAV poeto laureato pareigas. Flannery angelas Veski pas tuos, kurių laukiame, Tuos, kurie laukia mūsų. Te tavo sparnai mus apsaugos, te…
