Author Archive for lina cerniauskaite
Kū i kalbet – valstybes auksa karūnu guli sklepi un luntynas
Sedėdamus gryčij pru virtuves lungu matau pali darža tvoru vešlu karklaliū kupstu. Kū ti kupstu, cielu kupetu. Aukštaūgij vilietinij karklalij ligi mana smakra, ligi noses. Let sunku patikėte, kad per tukiū sausru. Priekij jū buketėlis geltunos – rudbiekijū. Nu, žinai, atvirukus saldžiausis keno tij širdžij. Mamyte saka, kad tuos karkliukus parsvežus iš Ignasia soda. Ignasis ti mamytes brolis dvinys. Gyvenu…
Viltis miršta paskutinė…
Aukštaitis (aš!), susenjorėjęs, dėl to ir įžemaitintas Plungėje, sužinojau apie garsaus – ne tik Vakarijoje, bet ir visoje Lietuvoje! – poeto nuotykį. Stasio Jonausko iš Skuodo… Esą į literatūros popietę Stasį Jonauską pasikvietė Klaipėdos policininkai. Iš namų rašytojas išsikrapštęs dar su tamsa, kad tik nepavėluotų, bet kelionė nebuvusi sėkminga… Jau „po“ Kretingos, tik už kelių kalvelių nuo jūros klydinėjančiame kelyje,…
Akių šviesa ir laiko juosta
Taip alternatyviai būtų galima pavadinti dienoraščius – tai, kas gyvenime matyta. Ir čia nėra nieko nepaprasto, kol nepradedi domėtis nuodugniau. Matyti išmokstame (būtent išmokstame) kūdikystėje ir vėliau tam neskiriame ypatingo dėmesio, nes manome, kad matome tai, į ką žiūrime. O kad gali būti, jog matome, ko nebėra, o nematome to, kas visą laiką buvo – tiesiogine prasme – kas apie…
Autorius klausia
Laimantas Jonušys: Ar romano ekranizacija kada nors prilygsta pačiam romanui? O gal kartais būna geresnė?
Apie sparnuotų posakių kilmę
Audra vandens stiklinėje
Kiek kitokia forma frazė buvo žinoma dar senovės graikams (pavyzdžiui, „griausmas iš geldos“ arba „audra verdančiame puode“).
Kas mums trukdo uždirbti?
Puikybė ir tingumas. Taip, kartais tam trukdo paprasčiausia puikybė, prisidengusi orumo kauke, ir tingumas, išvirstantis nepripažinto genijaus rypavimais. Taip, čia ir vėl aš. Sveiki, „Šiaurės Atėnų“ skaitytojai, šiandien grįžtu prie to, kas mums, meno ir kultūros pasaulio žmonėms, trukdo uždirbti. Puikybė ir tingumas tikrai nėra vieninteliai dalykai, trukdantys gyventi taip, kaip gyventi galėtume. Tačiau šįsyk aptarsiu būtent juos. Ne sykį…
Skolų knygelė f generacijai (15)
Spalio 1 d.
1945 m. gimė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Ne visi žino, kad šita oficiali gimtadienio data netikra…
(Ne)turėti
Mes, sovietmečio vaikai, neturėjome daug ko. Pirmiausia, žinoma, laisvės. Bet laisvę prarado mūsų tėvai. Mums teko nemeilė. Iš šalies žiūrint, atrodė netgi atvirkščiai: moterys, kurių kūnai gviešės žemės derlumo, buvo kiek pažliugusios, pasiruošusios priimti sėklą, spalvotos kartūno suknelės, simbolizuojančios popierinį linksmumą, braškėdavo per siūles, kurias tekdavo išleisti, ir saulėje jau spėjęs nublukti kartūno piešinys ūmai sužaižaruodavo vidinėje suknelės pusėje paslėptomis…
Dvi knygos
Avrom Sutzkever. Žaliasis akvariumas. Pasakojimai. Iš jidiš k. vertė Mindaugas Kvietkauskas. V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. 200 p.
J. M. G. Le Clézio. Auksinė žuvelė. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 208 p.
Simas
Simas yra skulptorius Mindaugas Navakas. Jo paroda, kuri gimdo mintis, buvo Nacionalinėje dailės galerijoje. Dar prieš parodos atidarymą pamačiau jo darbus pro autobuso 4G langą. Tuos, kurie galerijos kieme. Supratau, kad tas, kuris pavadino lietuvius paskutiniais Europos laukiniais, buvo teisus. Pirmą kartą gyvenime patyriau pasididžiavimą savo tauta ir džiaugsmą, kad kultūra manęs, lietuvio, dar galutinai neuždusino ir aš dar nesu…
