Author Archive for lina cerniauskaite
Kas yra tiesa?
Žinome vieną galingą Vakarų kultūros archetipą apie tiesą. Tai Romos prokuratoriaus Poncijaus Piloto klausimas Jėzui Kristui: „Kas yra tiesa?“ (Jn 18, 38) Šis klausimas galutinai išskyrė Jėzų ir Romos valdžią. Ką į jį galėjo atsakyti Jėzus, monoteizmą išpažįstantis Palestinos gyventojas? Tiesa yra tai, kad Dievas yra Jo Tėvas, kad Jėzus žmonėms neša gerąją naujieną, kuri juos išlaisvins. Jo tiesa, kitaip…
Perlinių kruopų vaikai
1991 metais gyvenome miestelyje, kurio pavadinimas reiškė „baisųjį galą“. Tačiau nebuvo nei baisu, nei pabaiga. Galiniame bendrabučio kieme viskas buvo panašu į nutįsusį nuo šaukšto iki piršto medaus siūlą: obuoliai, sraigės, iš lizdų iškritę paukščiai ir katės, patisonai ir duona ant pagaliuko, kepami vasaros uždarymo lauže; žvejyba su berniukais, palapinių iš apklotų statymas ir slidės su zuikiu ant vienos, o…
Transrealizmas: pirmasis svarbus XXI amžiaus literatūrinis sąjūdis?
„Neįžvelgiamas pasaulis“ (A Scanner Darkly) yra vienas garsiausių ir kartu prieštaringiausių Philipo K. Dicko (PKD) romanų…
Nimfetės akis
Katarzyna Przyłuska-Urbanowicz. Pupilla. Metamorfozy figury drapieżnej dziewczynki w wyobraźni symbolicznej XX wieku. Gdańsk: Słowo / obraz terytoria, 2014. 328 p.
Raimundo Banionio teatras: „materializmas“ ar mistika?
Jeigu manęs kas klaustų apie pastarojo teatrinio sezono įspūdžius (randu dažniausiai elektroninius klausimynus, kur reikia tik spustelėti vienintelį taškelį, pvz., prie „labiausiai patikusio“ spektaklio), sakyčiau, kad mėginau suvokti, kiek atskiras teatras išlieka kultūros subjektas…
288–289
Ligoninėse balkonų nėra. Čia nė vienas ant lentų iš buvusios beržo gyvybės neįrėžia savo vardo. Vaikščioju ir ieškau bent vieno užrašo „čia buvo“. Tačiau ligoninė – ne sanatorija, ne poilsio namai. Ligoninėse niekas nepasirašinėja. Vaikščioju po šią apleistą psichiatrijos ligoninę ir beviltiškai ieškau žmonių pėdsakų. Taip, čia stovėjo išgulėtos lovos, ten – mediniai suoliukai. Čia buvo langai su grotomis. Stiklui…
Kad pasaulis gyventų tave
Tu matei juos. Jų akys tuščios. Jie kiekvieną minutę galvoja, kaip nenusipiginti. Kaip save kuo brangiau parduoti. Kad jiems viską apmokėtų. Už kiekvieną dvasinį judesį. Jie žino, kad ne veltui gimė. Kad jie pašauktieji. Bet juk gyvena tik kartą. Argi tokie gali kuo nors tikėti? Stalkerio monologas sugrįžus iš Zonos (Andrejus Tarkovskis, „Stalkeris“) I Kaip gera numirti. Nieko nebereikia.…
Skolų knygelė f generacijai (16)
Lapkričio 1 d. 1902 m. gimė poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas Juozas Tysliava (m. 1961). Iš Suvalkijos, kraštietis. Pirmasis susidūrimas su Juozo Tysliavos poezija – per Žilinskaitės apsakymus vaikams. Viename iš jų berniukas paliekamas vienas namuose (tėvai kažkur išvažiuoja), o kad nieko nenutiktų, jam nuolat skambina įkyrios rūpestingos tetos iš viso pasaulio. Tada jis lyg prisimena šias Tysliavos eilutes: „Iš okeano kyla vėjas. / Iš…
Su kuo valgyta mirtis?
Turi būti šlapia, vėjuota, tamsu ir gūdu, švieseles žiebiančios rankos turi sugrubti, braižydamos degtuką po degtuko. Amžinojo gyvenimo viltis ir ryšys su anuo pasauliu juk nėra lengvas, pigus dalykas. Tavo paliktas žiburys rudens tamsybėse beveik tampa ženklu, kad mirtis nugalėta…
Apie kankinimą pirmykštėse bendruomenėse
Pierre’as Clastres’as (1934–1977) – XX a. prancūzų antropologas ir etnografas, daugiausia domėjęsis ačais (anksčiau vadintais gvajakais) ir kitomis Pietų Amerikos indėnų gentimis, plėtojęs politinę antropologiją. Garsiausiame savo veikale „Bendruomenė prieš valstybę“ Clastres’as kritikuoja tradicinę valstybės kaip neišvengiamo kiekvienos bendruomenės tikslo sampratą ir apžvelgia kitokias nei vakarietiška politinės galios padalijimo schemas. Jo studija „De la torture dans les societés primitives“ pirmąkart pasirodė…
