HANNAH ARENDT
Nacių valdymo padariniai: ataskaita iš Vokietijos
Nacizmo poveikis vokiečių sąmonei pasireiškia visų pirma tuo, kad realybė nustojo būti tvirtų ir neapeinamų faktų visuma ir tapo nuolat kintančių įvykių ir šūkių spiečiumi, kuriame koks nors dalykas šiandien gali būti tiesa, o rytoj – melas.
Duonos šventinimas
Sena močiutės maldaknygė tebedvelkia smilkalais, tarp lapų vietoj žymeklių – baltų nėrinių atraižos. Močiutė siūdavo bažnytinius rūbus, siuvinėdavo juos karoliukais ir blizgučiais. Iš jos parsiveždavau medžiagų atraižų savo lėlių suknelėms. Tėvo būgštavimas, kad tapsiu davatka kaip močiutė, nepasitvirtino. Bet išsaugojau visas jos maldaknyges ir rožančius.
Liepsnose (ne)pražuvęs stebuklas
Kauno rajono muziejus, įsikūręs Raudondvario Tiškevičių rūmuose, savo fonduose saugo ypatingą eksponatą – Tiškevičių-Berdyčivo stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo plieno raižinį iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Atvaizdas paskatino nuodugniau pasidomėti įdomia šio meno kūrinio istorija ir sugrąžinti jį į šių dienų kontekstą.
Apie visišką pasiaukojimą neatsiimant savo žodžio
1995 m. gegužės 25 d. enciklikoje Ut unum sint popiežius šv. Jonas Paulius II pabrėžia, kad „sesers Marijos Gabrielės pavyzdys moko mus ir leidžia mums suvokti, jog nėra kokių nors ypatingų momentų, aplinkybių ar vietų melstis už vienybę. Kristaus malda į Tėvą yra pavyzdys visiems visada ir visur“.
Votyvinė odė palaimintajam Stanislovui Kostkai už sėkmingą šviesiausiojo Vladislovo grįžimą iš Badeno
Šviesaus Olimpo | tviskanti skliautuose
o Kostkos žvaigžde! | Marmuro altorius
tau statom ir vaškinėm žvakėm
bei gėlėmis pamaldžiai dabinam.
Andrej Kurkov: „Karo reikėjo, kad parodytume, jog Ukraina yra kitokia nei Rusija“
Per 22-ejus Putino valdymo metus rusai atsisakė savo laisvių, kad galėtų gyventi stabilioje visuomenėje, pasyviai, pasiduodami didelių atlyginimų ir pajamų pažadams. Ukrainiečiams laisvė svarbiau už stabilumą. Ukraina niekada nebuvo stabili šalis, išskyrus keletą metų Sovietų Sąjungoje.
Ar pastišas yra toxic?
Žiūrėdama režisierės Saulės Bliuvaitės „Akiplėšą“, klausiau savęs – kam skirtas šis filmas? Man, dabar auginančiai panašaus amžiaus dukrą, ar mano dukrai? Nors filmo dar nematė, mano keturiolikmetė turbūt nebesuprastų tiek seksualizuotos to meto merginų būties ir tikslų – jau vien todėl, kad dabartinėms trylikametėms modelių pasaulis ne toks aktualus ir tėra tik viena veikla iš daugelio.
Ar tai žaidimo pabaiga?
Turbūt laikmetis, laikinumo pojūtis, dirbtinio intelekto skverbimasis į scenos meną turėjo įtakos ir šio sezono Lietuvos teatro madoms – nukelti dramos veiksmą į viešbutį. Wolfgango Amadėjaus Mozarto operos „Don Žuanas“ pastatymas LNOBT, kovo mėnesį pakvietęs žiūrovus į premjerą, – ne išimtis.
Senienos ir naujienos (11)
Leksika įtartina (eklektiška, nes tarp archajiškų žodžių įpinami ir dabar vėl įėję į madą „lazdavoti“, „nužarinti“, „ščyrai“ – konfliktas tarp rusicizmų ir polonizmų), rašyba keistoka („ūsnys“), bet, kiek suprantu, taip daroma sąmoningai. Nauja prelegentė „Redos“ konferencijai!
Lūkesčių pinklės ir radiniai už slaptų durų
Skaitant poeziją labai svarbu, kaip jautiesi. Kalbu ne apie fizinę būklę ar sveikatą, bet apie nuotaiką, būseną – jausmą, kurį patiri skaitydamas. Kartais jis slogus, klampus ar net atgrasantis (nors tai nereiškia, kad poezija bloga), kartais – visai malonus ir jaukus.
Desertas su avižom
Šiemet konferencijoje akcentas – Ukraina. Latvijoje niekas taip garsiai kaip pas mus nekalba nei apie grėsmes, nei apie palaikymą (nuosaikieji liuteronai), bet abu plenariniai pranešimai simboliškai pagerbia kariaujančią šalį. Sumanyta kaip literatūrologų konferencija, ji vis labiau plečia temų spektrą.
Edwardo W. Saido „Orientalizmas“ ir tarpkultūrinio pažinimo problema
Dar vienas Saido samprotavimų trūkumas yra tas, kad jis imperializmą priskiria tik europiečiams, o kitus imperinius galios centrus ir jų vykdomą kolonijinę politiką ignoruoja. Egzistavo ir egzistuoja ir kitos imperijos, tokios kaip Rusija…
Šventadienis
išpažintis už uždarų durų
nedalomos sekmadienio sienos
krūtinės gelmėje žiedai pilnaviduriai
medynai ošiantys daugiakamieniai
ir daugiaprasmės debesynų slinktys
uola tylėjimo įskyla
mažiausią lieka blogį rinktis
įsisenėjusią įkvėpus tylą
#2
Mums ramybės nedavė mintis, kad pikų dama vieną kartą
ateis visų mūsų užsmaugti. Internate savo lovas apibrėždavom
balta kreida. Baltais kryžiais žymėdavom
vaikiškas savo krūtines.
Be iškabos
Tarybinių laikų nomenklatūra be pašaipėlių gyveno tylų ir uždarą gyvenimą. Tam sluoksniui nepriklausiau, tačiau apie 1968 metus, tai yra ankstyvojo Brežnevo laikais, bendravau ar net bičiuliavausi su nomenklatūros vaikais.
Meškiukas
…Dar sykį pauostau. Ir atsigulu.
– Ei, ji čia! Kaskit čia!
Jie pradeda kasti. Tavo kvapas stiprėja.
Kažkas patapšnoja man galvą.
– Šaunuolis, Kudliau, tu ją radai.
n…u…o…g…i…r…d…o…s
„Labai gerai, kai nieko padaryt negali.“
Artūras Pagalys, specialistas
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (4)
Negaliu nustoti galvoti apie šeštadienį vykusį Mindaugo Kvietkausko knygos pristatymą Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčios vienuolyno salėje. Tokiame sustyguotame, darniame, intelektualiame knygos pristatyme dar nebuvau. Nors man patinka tik paskutinis eilėraštis, pristatymas su šaltinio vandeniu ir vargonų muzika buvo tobulas.
