Laukinės prigimties ikonos
Pandeminiu metu labai džiaugiausi tyla. Tyla po kultūros renginių pertekliaus, nuvedusio iki persivalgymo jausmo. Pauzė – natūralaus atokvėpio galimybė. Kartu ir galimybė atkreipti žvilgsnį, ausis į vidinę gyvenimo…
Prozos apdraba
Su rašytoju ROLANDU RASTAUSKU kalbasi EGLĖ FRANK – Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai pasveikinti su dvigubais laurais metų pabaigoje vykusiuose trumposios prozos skaitymuose „Imbiero vakarai“. Buvote apdovanotas ne tik pagrindine,…
Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
Sausio 14 dieną 14 val. tiesiogiai iš Vilniaus rotušės archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. 2021-ieji – neeiliniai metai. Praėjo šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią sukaktį…
Parodos pro stiklą
Vilniaus galerijų langai sausio pradžioje su uždarytomis arba atidarymo net neišvydusiomis parodomis – kai kurie miegantys ir tamsūs, kai kurie ryškiai apšviesti, atspindintys gatvės žibintų ir šviesoforų šviesas, pravažiuojančias…
Viešpats su mumis
Šiaip jau nieko gražaus ir gero religinėje spaudoje, ypač ant viršelių, tiražuojami šventi paveikslai. Pasipylusios Kalėdų proga pasaulinio garso madonos su kūdikiais iš altorių ar meno galerijų. Kažkoks perteklinis argumentas. Aiškiai susikirtęs su Dekalogo punktu, kad savo Viešpaties vardo neminėsi be reikalo.
Kašikaicin Kūcos bandukės
Nu, dėl tos Kūcos? Tėvulis labai akvacino žuvauc – būdavo, dar iš pacies ryto Kūcon iškūrina pečių, instumia blėkelį su lydekaiti, kokiu mekšruku… Druskeli pabarsto, alyvu pakrapina, ir jos ty šunta, až net visa pirkelė kvepia. Bulbaitių kašikaicį an pečiaus pado papila, tai būna abiedai, o kas atlienka, tai tokion pečiaus kišenėn sukasa, dar pelanaicais apžera ir laukia jos sau ty šiltai vakaro.
Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
Lietuva išsaugo ir puoselėja savo kalbą moderniame niveliuojančiame pasaulyje. Lietuvių kalba – vienas tų dalykų, kurie mus daro unikalius. Visi pasiūlymai uždrausti Valstybinę kalbos inspekciją turi būti atmesti kaip nevykę pokštai.
Camus ir Sartre’o ginčas: kaip būti laisvam
„Absoliuti laisvė – tai stipriausiojo teisė valdyti, – rašė Camus. – Taigi ji pritaria konfliktams, kurie palankūs neteisybei. O absoliutus teisingumas siekia panaikinti bet kokį prieštaravimą: jis žudo laisvę. Revoliucija, kuri vykdoma laisvės būdu dėl teisingumo, galiausiai juos supriešina.“
„Nesiliauk piktinusis, bet daryk tai jautriai ir taktiškai“
Jei mėginsite sakyti, kad Aušrinė Armonaitė nėra verslininkė ir net nepatenka į turtingiausių Seimo narių, dabar jau Ministrų kabineto, dešimtuką, būsite teisūs. Tačiau, „Transparency International“ duomenimis, per pastarąją kadenciją Seime politikė registravo 56 susitikimus su verslo atstovais bei lobistais ir tik 1 simbolinį susitikimą su profesine sąjunga.
Eilės
Sugriauti miestai
Kaulo gausmas
Su kokia knyga pradėti 2021 metus?
„Puikus naujas pasaulis“? Pagaliau kažkas pozityvaus!
Dienų konsteliacijos
Skaitydama Alfonso Andriuškevičiaus dienoraščius pajutau paradoksą: kaip žanrui pridera, metai po metų, diena po dienos fiksuojamas konkretus laikas, bet patys įrašai jį, sakyčiau, konceptualiai ignoruoja: laiką verčia erdve. Nesvarbu, ar tai būtų 2002 ar 2015-ieji, įrašų fragmentai komponuojami kaip erdvinės kompozicijos.
You Need The Drugs
Šiemet rudenį pasirodžiusi Nojaus Saulyčio debiutinė knyga sulaukė apžvalgininko Tomo Vaisetos kritikos strėlės LRT radijo laidoje „Pirmas sakinys. Ar Metų knygų rinkimuose – metų knygos?“. Tiesa, Vaiseta sąmoningai neįvardijo…
Vertėja milijonierė
„Kas čia žiūri?“, „Katinėlio mokykla“, „Burtų lazdelė“, „Sugauk mane“, „Kapšiukas su dviem skatikais“… Sudėję visų Irenos Rudokienės (Olšauskaitės) verstų leidinių ir leidinukų tiražus gausime rekordą. Milijonas 315 tūkstančių egzempliorių. Milijonierė.
Miltinio rožė
Nors Juozas Miltinis prieš metus jau buvo pašalintas iš teatro vadovo pareigų, paradui tebevadovavo. Beje, ir savo spektaklius prižiūrėjo iki pat 1993-iųjų. Kitaip būtų sunku ir įsivaizduoti.
Šlaitas
…Taip buvo pernai ar užpernai, ar prieš penketą metų. Laikas sustojo, ir mes likom įšalę jame. Nespėję sugrįžti. Atskirti ne upės – vandenyno. Uždaryti tarp keturių sienų. Už jų nematomas priešas skina gyvybę po gyvybės. Nereikia ir masinio naikinimo ginklų. Visi – nepaskelbto karo belaisviai.
Asmeninės utopijos žemėlapis
Vieninteliai namai paribyje, kuriuos pažinau ir kurie niekuomet nepasirodė per daug nepatogūs, dargi atvirkščiai – kuriuos prisimenu kaip vienus jaukiausių ir džiaugsmingiausių, buvo Londono skvotai. Camden Road 8 – pirmasis, nepakartojamasis. Net žiurkės pusrūsyje, stambūs, plaukuotakojai vorai židinyje ir po pusmečio sprogęs kanalizacijos vamzdis netemdo širdžiai mielų prisiminimų.
Paštas (KLC). Requiem rankiniam skirstymui
Lapkričio 16 d. pradėjęs veikti konvejeris skirstys siuntas į 380 krypčių ir „galės išskirstyti apie 12 tūkstančių siuntų per valandą – rankiniu būdu tokiam siuntų kiekiui išskirstyti reikia 6 pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų“. 24 milijonai eurų – tiek Lietuvos paštas investavo į šį projektą. „Tai yra svarbiausia ir didžiausia pašto investicija per Nepriklausomos Lietuvos metus.“
1984-ieji. Profkiniai
Senais gerais laikais darbininkų ir valstiečių šalyje labai trūko darbininkų ir valstiečių. O tapti geru darbininku ar valstiečiu galėjai tik pasimokęs profkėje. Todėl jų buvo begalė – miestuose, miesteliuose, net kaimuose.