LiteratūraŠis bei tas

JUSTINAS MARTINKUS

Gamta ir kiti landsbergiai

  Skrendantis varnas pažvelgė žemyn ir sušuko: „Ei!“ Iš apačios suklususi močiutė nusitaikė į paukštį svaidykle, sumurmėjo Mormonų knygos prakalbos žodžius, tačiau supratusi, kokią klaidą tuoj padarys, susimąstė. Negi svaidysi dantų protezus į kvailus paukščius? Bobulė sušvilpė ir iš trobos iššoko keturpėsčias bedantis vyras. Jo nyčiški ūsai veikė kaip katės, tad tuoj pajutęs grobį puolė į medį gaudyti sau pietų.…

-gk-

Replika apie Buroko knygą

  Apie artimų bičiulių knygas recenzijų rašyti neverta – vis vien girsi ir pati girsiesi, ką supratus, nes vienaip ar kitaip jį pažįsti, išmanai kontekstą, su kuriuo galbūt kitas skaitytojas, nedalyvaujantis literatų rateliuose ir aprioriškai neturįs feisbuko paskyros, nėra susipažinęs. Bet pasakyti kelis sakinius norisi. Neringa Butnoriūtė išsamioje recenzijoje „Šiurpoka metafizika Vilniaus fone“ (www.skaitymometai.lt), aiškindamasi autoriaus motyvą laikytis sąžiningumo, mini…

SAULIUS VASILIAUSKAS

Šiaip tai niekada nenorėjau šuns

Kai Kalėdų išvakarėse brolis su manimi nepasitaręs – o juk gyvename tame pačiame bute – ant rankų lyg pliušinį žaislą pro duris įsinešė trijų mėnesių rotveilerį, kurį laiką šį faktą ignoravau. Sakiau sau, kad tai tik pakrikusios mano vaizduotės pramanas ir netrukus, kai pagaliau išsimiegosiu, juodojo šuns nebeliks nė kvapo. Būtent kvapas pradėjo erzinti pirmiausia – visas naujojo buto koridorius…

JONAS KIRILIAUSKAS

Internetas ar lazda

  Visai ne visagalis tas internetas su savo gūglais ir kitais prajovais. Daug, net labai daug ko negaliu jame surasti. Ko reikia, beveik niekada nerandu. Štai reikia surasti tokio Wacławo Korabiewicziaus nuotrauką jaunystėje – nėra, nors imk ir važiuok į Varšuvą dėl jos. O jei randu, tai ko nereikia (to paties W. Korabiewicziaus nuotrauką senatvėje), bet ko reikėjo arba dar…

SAULIUS VASILIAUSKAS

Nutikimas

  Šiandien, kaip ir kasdien, užrakinau buto duris ir išėjau į lauką. Ir kaimynė pro langą stebėjo mane išeinant. Ir higienos prekių parduotuvė atsidarė kaip tik tuo metu, kai žingsniavau pro šalį. Bet tik troleibuse pastebėjau, kad kišenėje nėra telefono. Nei vienoj, nei kitoj; nei krepšyje nėra. Galvoju, apsieisiu aš be to mobilaus. Gal nieks neskambins, o jei ir skambins,…

ROLANDAS KAUŠAS

Viena Ivano Denisovičiaus diena pagal Harvardo universitetą:

Ankstų rytą pakirdęs Ivanas Denisovičius pasijuto esąs niekatrosios lyties čiainiku. Išsilavinę piliečiai tą subrendusią ir formą įgavusią nuojautą mokėtų grakščiai pavadinti, nes visai panašiai yra nutikę kitam herojui, tapusiam vabalu. Bet mums ir taip viskas aišku…

SAULIUS VASILIAUSKAS

Traktatas apie atmintį

– Prieš tris metus aš dar neegzistavau, – pasididžiuodama sako mamai mergaitė.
– Tai kur buvai, jeigu tau šešeri? – klausia ši.
– Na, egzistavau, bet dar nebuvau suaugus!
JUSTINAS MARTINKUS

Šaukštų diktatūra

Išgirstu dundėjimą ir pamatau, kad keliu rieda tankas. Jau buvau beišsigąstąs, kad mus užpuolė kanadiečiai, bet čia man išlindęs pamojuoja Dmitrijus. Jis kas rytą veža savo dukterį į mokyklą, bet kadangi neišgalėjo įpirkti seno „Citroën“ ar „Opel“, teko įsigyti naują tanką iš parduotuvės, esančios už poros kvartalų. Tiesa, pats svarsčiau tokį variantą, bet, deja, įpirkau tik „Porsche“.

GODA KERPAUSKYTĖ

Bebrynas

  Tėvas niekada neimdavo manęs vienos kartu į mišką. Jis apskritai kiek gąsdinosi mažų vaikų, o apie mano baimę didingiems dalykams nebuvo linkęs diskutuoti po to karto, kai pakėlusi galvą į viršų išsigandau ant manęs virstančių medžių viršūnių ir sukėliau paniką ne tik šerniukų atsivedusiai šernei, bet ir vargšui tėvui, kuris tik išsigandęs keldavo balsą. Šiaip ar taip, mama norėjo,…

ROLANDAS KAUŠAS

Jūs eikit tiesiai, o mes eisim kur reikia

Ar manot, kad Holivudo mėšlas būtų išplaukęs paviršiun, jei ir toliau būtumėm gyvenę kaip pripratę: viena sakyt, kita daryt. Juk „New York Times“ seniai turėjo visą informaciją apie Weinsteiną, juk visa Los Andželo grietinėlė puikiai žinojo, kas dedas ant casting couch.