LiteratūraŠis bei tas
Šunio karčios ašaros
Jau kurį laiką man neduoda ramybės vienas vaizdinys iš Biliūno „Brisiaus galo“. Tas vaizdinys – tai Brisiaus snukiu riedančios gailios karčios ašaros. Kaip jas suprasti? Kaip šuo gali verkti?
Greiti ir kerštingi
Už savęs pastebiu mėlyną žibintuką. Panikuoju, hiperventiliuoju. Galvoje atsiverčiu TOP 10 pispročių policijai žurnalą. Mano žmona nėščia, blet, aš pana. Aš nėščia? Bet vaiką pakelėj pamečiau gal. Ne, netiks.
nužudyk savo mieluosius (kill your darjeelings)
po tos dienos, kai manyje mirė verlibras, pradėjo verkti miražiniai kolibriai, o sutampantis whitmanas vietoj sparnų išsiaugino vibracijas žudančias sirenas. diena pasekė pasakas nakčiai, pastaroji užmigo ir ritmas sumušė savo taktą – vėl prasidėjo nauja diena. bytnikų poetai pagimdė marių buroką, suapvalintą viena raide. norėčiau (šį žodį skaityti rainerio naracija), jog ginsbergas mirtų, kai man būtų sukakęs menkas dvidešimtmetis.…
Bukinistės istorijos (6)
Šeštadieniniai:
– Sveiki, aš ieškau tokios knygos, nepamenu pavadinimo, tik žinau, kad pavargau skaityti telefone, ten apie kažką, kas išeina į kabaką ir patenka į kitą laiką, gal galit patikrint, ar turit tokią knygą?
Anoniminės kritikos manifestas
Anonimiškumas įgalina ne tik kritiką, bet ir žodžio laisvę. Žinoma, ji daug kam tampa išsidergimo – „neapykantos kalbos“ – pateisinimu. Tai nereiškia, kad neturime jausti ir reikšti neapykantos, bet ji turi būti pamatuota, argumentuota ir pagrįsta. Reali kritika turi save pateisinti.
Neproduktyvūs, neypatingi ir labai laimingi
Pavasarį mečiau ofisinį darbą. Išėjau „į niekur“, nes jaučiau, kad greit atostogausiu ne Tenerifėje, o Vasaros gatvėje; ten nešviečia saulė, tik balti chalatai. Sulig ta diena stebuklingai dingo visi negalavimai: panikos atakos, stiprus nerimas ir akies tikas.
Aptvėrimai
Jie matė kraują, bet tik labai toli nuo namų, labai toli nuo šeimos, jie matė kraują ant peilių ir ant išpurtusių veidų, jie matė kraują ant rankų, per stipriai spaudžiančių daiktus ir juos sugniuždančių.
Jis pasiskolino iš manęs Valerijos Solanas „Vyrų sunaikinimo manifestą“ ir negrąžino
Vis dėlto manęs jis dar niekados nesumušė, tik sykį bandė nustumti nuo dviračio, kai jo kolegos akivaizdoje pasakiau, kad jis man melavo. Melavo, kad negeria.
Iš teatro darbuotojos užrašų… (2)
Galbūt niekada nepastebėjote, bet salėje paprastai būna bent vienas miegantis. Aš tuos miegančius pradėjau skaičiuoti. Rekordas: veiksmo trukmė – 2 valandos, mano pusėje miegančių – 3.
Vilniaus kuprinnešiai
Ypač įdomu stebėti keleivius su kuprinėmis piko metu. Su pilnomis kuprinėmis jie drąsiai skinasi kelią į sausakimšą saloną. Jie įstringa, pyksta, bando išsivaduoti, plėšia svetimų švarkų, paltų sagas ir galiausiai pasiduoda likimo valiai.
