Eilės
●
kai nušvito dvasia žodžio kūnas patapo strėle
per žvaigždėtą bedugnę judėjo šviesos spirale
●
girdėti vidinį pasaulį vibruojantį kaip dvasia
perkeistą meilės saulės įdievintą mintyse
●
Dievo meilės šviesos įkvėpta praregėjo dvasios gamta
nusileido saulė juoda tapo žodis malda
●
mąstau vadinasi kuriu iš žodžio šaltinio geriu
Budos šviesą turiu mantrą kaip maldą tariu
●
mąstau vadinasi tikiu dievą kaip žodį jaučiu
antikosmosą dvasios tveriu iš bedugnės šviečiu
●
žalčio balsas užvaldęs Ievą geliantis mirtinai
tiktai pragare nėra Dievo tu tai žinai
●
žodžio dvasią gesinote ji su širdim sujungta
gėriau juodąjį vyną gyvybė kaip kraujo puta
●
Nyčė gimė nes mirė Dievas užmigo teisuolio miegu
pažinimo vaisius sugundęs Ievą Adomui tapo stabu
●
Dievas nevaldo gamtos jeigu blogis joje gyvena
taip mirtis nuolatos randa žmonijoje peną
●
medituoti stigmas žvaigždes judėti bemintės ratu
pasakyki kas aš žinosiu kas tu
●
Budos erą pradėti dvasiagamtę nušviesti žodžiu
minties spirale judėti po nušvitimo medžiu
●
medituoti judėti tylos spirale
nesustoti minties vertikalės gale
●
Budos era prasidėjusi pieno puta
astralinis meilės švytėjimas dvasiamintė sielos gamta
●
pradėti visatą iš naujo po nušvitimo medžiu
pašventintu Budos kraujo kūnui tapus žodžiu
●
sugrįžta iš amžinybės Budos šviesa įsikūnyti ima
per šventųjų mintis ir žodžius savasties atvėrimą
●
absoliuti dvasia sutapo su Budos begalybe sustingo
nušvitimo šviesa pajudėjo į pradžią keliu pranašingu
●
ten kur išnyks tamsybė dvasios kūnas sustos
absoliuto visybėje švies antgamtė gamtos
●
ryjanti savo uodegą gyvatė pažinimo sode
gundanti žmogų dvasią paversti raide
●
poezija ne sielos žaidimas nors žaisti galima čia
dvasiakosmo gimimas kurio nelydi kančia
●
sukurti minties konstrukciją išsklaidyti idėjų marazmą
patirti meilę kaip šviesą dvasios kūno antiorgazmą
●
dievnamis beprotnamis viešnamis sukasi karuselė juoda
šviesos bedugnėje ieškantis ir iš kvailumo būna nauda
●
Prometėjo smegenys kapojami dievų kaip erelių
viršūnėje spindi žaltys Žodis pradeda kelią
●
išminties antikosmosas žėri Budos saule žalia
perkeičia blogį į gėrį minties spirale
●
tikinčiuosius sutvėrė Dievas gal jūs iš žvėries išsivystėte
nusikaltėlė Ieva gražesnė už jūsų menkystę
●
mintis nesugrįžta tokia jos ugninė valia
kaip tiesa jungia protą ir širdį tylos spirale
●
dvasia dievybės spindulys ir tu žinai kad būsi
kai skils gyvybė į dalis niekybėje nežūsi
●
amžinosios meilės verta dvasios stigmą parodei
iš tylos sutverta pavertusi kūną į žodį
●
tebūna žodis kaip kūnas dvasiaveidis būties
ten kur kančios nebūna atspindi tėkmę minties
●
tebūna žodis belaikis dvasiaprotis kūnas minties
tikėjimo išmintį vaiskią nušvietęs gyvybe būties
●
naktis kaip rožė rožė dvasiagamtė
kančia vien veidrodis kuris kreivumą kentė
●
dvasia absoliutė būties švytinti saulė nakties
su drugeliu ant peties klausytis jos kaip minties
●
abejonę įveikus ten kur tiesa nušvis
mintis dvasinis veiksmas begalybės ašis
●
Absoliutas Meilė Žmogus AMŽ kaip skiemuo šventasis
atsivėrė amžinasis dangus Buda perkeitė dvasią
●
Buda po nušvitimo medžiu užpildantis kosminę rievę
su juo ir Kristum einu į tavo ateitį Dieve
●
gyvenimui tarti taip poetas įkvėpęs mane
žodis kurį girdi širdies klausa ugnine
●
kovoti su pragaro saule juodąja skyle
medituoti pasaulį judėti šviesos spirale
●
atsiranda idėjos iš jų daiktai išsivysto
spiralinis kosmo judėjimas dvasiapradė minties karalystė
●
pakeisti pasaulį per skaistų savęs keitimą
įkūnyti žodį tylų širdies palikimą
●
myliu tave tylos sužadėtine svaiginanti grožio šalčiu
po astraline saule tavo amžiną sielą jaučiu
●
išminties antikosmosas žėri Budos nimbu žaliu
perkeitęs kančią į gėrį aštuonialinkiu keliu
●
kančia kaip mitologinis mėšlas religingai kvailybei bujoti
Budos gyvenimo šviesą išgyventi tiesos nebijoti
●
išminties minties išeitis iš kabineto juodžiausio
meilės saulės naktis dvasios kūnui skaudžiausia
●
tebūna mano saulė Dievo širdis amžina
nugalėjusi kančią besaulę gyvybės šviesos sklidina
●
tebūna mano Dievas absoliutas žodis būties
nušvitimo medžio rievę užpildęs ramybe minties
●
trokštu kad būtum tyliai Dievui sakau
širdis absoliutė nuo vilties atakau
●
meilės erą pradėti dvasiaregės širdies valia
minties šviesoje judėti tylos spirale
●
Kosmėja iš kosminių tolių atplaukianti kraujo puta
mano mūza amžinoji vienuolė nekalta kaip dvasia ir gamta
●
niekas nepasibeldė į mano vartus neįėjo į būtį
buvo pragaro vaisius kartus negalėjo nebūti
●
valia stiprybės branduolys ir tu žinai kuo būsi
kai skils gyvybė į dalis kartu su ja nežūsi
●
mintis kaip dvasinis veiksmas kuriantis kuriamas nes
permanentinis sąmonės eismas amžinoji dalelė manęs
●
tebūna mano maistas augmenys vaisiai pienas medus
į širdies menę įeisiu tyrą kaip dvasios vidus
●
tebūna žodis kaip kūnas amžinas meilės valia
ten kur niekybės nebūna judėti šviesos spirale
●
į širdies menę neįleisti blogio neapykantos maišaties
matyti kiekvieną žmogų amžiną brolį lemties
●
astralinį dvasios kūną Dievui sargui gamtos
palieku kaip karūną pašventintą kraujo putos
●
į nušvitimą sutelkti mintį trokštu galiu
patirti dievišką alkį gerti rasos iš gėlių
●
iliuzijų nuodas svaigus tarsi vynas kada
karalių nuogą aprengs gyvųjų malda
●
antikosmosą dvasios pradėti po nušvitimo medžiu
išminties šviesoje skambėti OM įkūnyti Vedų žodžiu
●
baigėsi Dievas ir menas kūnas netapo žodžiu
aklieji kvailiai gyveno niekada neregėję žvaigždžių
●
Mocartui žvaigždžių spinduliai tarsi stygos skambėjo
genijaus švietė širdis dievui garsui idėjai
●
Budos erą pradėti absoliutės dvasios valia
tarp gamtos ir antgamtės judėti minties spirale
●
medituoti skleistis anapus minties
Budos erą pradėti piramidėje išminties
●
Budos erą pradėti antiformoje žodžio minties
dvasios kūną sudėti iš dalelių belaisvės būties
