Eilės
●
o siela absoliute švytinti pro tylą
kaip stigma atsivėrusi poeto mintyse
tave belaikę amžiną nebylią
atspindi kurianti daiktuos dvasia
●
bedugnė ir begalybė
kaip gražiai jos sutampa
kai belaikė mintis
psichokosminė tampa
●
psichokosminė joga tylos ir minties
Budos veidas ore iš baltosios nakties
apsireiškęs kaip lotosas ar lelija
aštuntoji diena išminties kelyje
●
ačiū Tau Dieve kad sutvėrei
man dangų kuriame gyvenu
kai prieš juodąją srovę mirties
savo dvasioj einu
●
o būtis tiktai sąmonės rožė
tarsi jūra juoda ir žalia
atspindėjusi nykstantį grožį
metafizinio sapno gale
●
asanoj dieviškoj kūno pozoj
pražydus kartu su gamta
skaityti sielos knygą
alsuoti kaip visata
●
mirties kultūros centre kryžius krauju rasotas
nykstanti siela kūnui vergaujanti protas
it begalybės gale atsivėrus bedugnė
kur akli pranašai kursto juodąją ugnį
●
pažinimo vaisius
ir filosofinis pažinimo akmuo
metafizinė joga minties
šventasis Himalajų skiemuo
●
pažindamas pasaulį jį pakeisi
mylėdamas sulauksi gintarinių vaisių
sode kur bręsta bičių nuodas
stichijų žaismui budos atsiduoda
●
įsiklausau į pasaulį
begalybės griuvėsiuos budžiu
tarp kosminių saulių
kūnui virstant žodžiu
●
liepsnojantis Buda
begalybės tuneliu juda
į pražydusį rojų
gedulo angelui grojant
●
su tavim mylima
daiktus perkeičiantis laikas
rožynų bedieviškas tvaikas
amžinoji minties tuštuma
●
žalia mėnesiena tavo guolį užlies
žiūrėsi į ją iš sielos vidinės pilies
maldausi dievų praregėjimo ir pilnaties
negrįžtantis paukštis juodame labirinte būties
●
garsai metafiziką tylią
tveria tarytum dvasia
perkeičia būtį nebylią
sąmonės rože šviesia
●
violetinė tavo gelmė o naktie juodasparne
galvojimas tavyje tai lėkimas
juodu labirintu atsitrenkus į pragaro sieną
išgalandusi erdvę žydra mėnesiena
●
yra žmonija panirusi
į niekingą saviapgaulę
užteršta vidinė pilis medituojanti
juodąją pasąmonės saulę
