Kas galėtų paneigti?..

Dauguma kalbos vartotojų, suprantama, stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Štai keli to primityvėjimo pavyzdžiai.

Dingsta žodis manyti, jį masiškai keičia galvoti. Ministras: Galvoju, kad mūsų ministerijai tenka per dideli krūviai. Įstaigos vadovas: Dauguma klinikos gydytojų galvoja, kad reikia daugiau etatų. Sporto komentatorius: Kaip galvoji, ar mūsiškiai laimės?

Dingsta kur nors, kaip nors, kas nors… juos keičia kažkur, kažkaip, kažkas. Žurnalistai: Noriu pasikalbėti su kažkuo iš Seimo garažo. Ar yra kažkokių sutrikimų? Ministras: Bandysime šį kraštutinumą kažkaip suvaldyti. Studentas: Noriu kažko užvalgyti.

Nyksta pasakymai gana (ganėtinai) blogai, gana mažai – juos čia keičia žodis pakankamai. Žurnalistas: Jei pėda pakankamai siaura, sunku rasti batelius. Gamtosaugininkai turi pakankamai mažai priemonių tam sustabdyti. Meras: Pakankamai bloga Vilniaus padėtis šioje srityje yra nepavydėtina.

Taigi turbūt net neverta neigti, kad pamažu greitėjame ir prastėjame. Gal net artėjame prie Orwello naujakalbės? Paguoda bent ta, kad nuo to kenčia ne vien mūsų kalba.