Neapykantos tekstai

AUDRONĖ URBONAITĖ

Dėti skersą. Pasakojimas apie vyrus

Iš pradžių ketinau rašyti eseistinį tekstą, kaip man patinka išsekti nuo darbo – ratilai ima skrieti prieš nosį, keičia formą ore, virpa smegenyse, įsisuka net į higieninius paketus, spjaudo metodišką virtuvės nekentimo šizofreniją ir diktuoja žmonių nereikėjimo Deklaraciją: Nekenčiu jūsų, Gyvybingieji!

AUDRONĖ URBONAITĖ

Raudona sofa

Prestižas mūsų laikraštyje buvo užnugaris ir turtai: aš, jų darbuotoja, buvau tik ubagė ir melagė, kuri meistriškai slėpė savo suknežintą statusą.
Laikinai jie to nežinojo: pagal išgales laikiausi puikiai.
AUDRONĖ URBONAITĖ

Šešiasdešimt

Moteris neabejoja, kad jos šansai menki, nes vyras pavargo kautis nelygių galimybių karuose ir mylėti jau nepajėgia. Jokios moters. Jo tikslas – atjoti ant žirgo. Klumpantis ir vis kardiologijos skyriuje atsiduriantis žirgas turi būti pakaustytas sąskaita banke. Toks jo tikslas.

AUDRONĖ URBONAITĖ

Žygdarbis

  Visos mano draugės yra pabaisos: tokios gimė. Renkuosi į save panašias, kad nekiltų ginčų. Paprastai jos būna įvairių tautybių, bet netaisyklingų smegenų: apie tai signalizuoja neproporcingai stori sėdimieji pusrutuliai. Kai susidraugauju su kokia nors moterimi, einu pasižiūrėti į veidrodį: jeigu figūra rėkia apie destrukciją, viskas bus gerai – jos eis į karus ir kaip išprotėjusios mušis dėl ko nors…

AUDRONĖ URBONAITĖ

Pasakojimai apie moteris (3)

Juokdarys Viešpats drėbtelėjo scenarijų: parinko uošvius iš Konservatorijos. Arogantiškas patėvis ėste ėdė mano vyrą: neleido vairuoti „Žigulių“ (tokio automobilio, pagaminto iš rusiškų skardinių). Vyras laižėsi ir leido seiles prie mašinos užpakalio, tačiau nė pūkuota pirštinaite nedrįsdavo nuglostinėti dulkių nuo žibintų.

AUDRONĖ URBONAITĖ

Pasakojimai apie moteris (2)

  Nukniauktas kvepiančio muilo gabaliukas iš stalčiaus Prahoje. Olgai Vopravilovai, čekų Damai, atminti. Tokia turėtų būti pradžia. Bet pradžia buvo visai nevėkšliška: pagimdžiau vaiką, sūnų, ir man dvejus metus gėlė pilvą ir nugarą. Džiūgavau, nes mėgstu sirgti, kad turėčiau laiko galvoti. 1980 metais tuberkuliozės daktaras įgrūdo į sanatoriją Kulautuvoje: daugiau nebenorėjo klausyti aimanų, nes pilvo pagydyti nemokėjo. Mudu abudu tapom…

AUDRONĖ URBONAITĖ

Pasakojimai apie moteris (1)

  Esu labai savimi nusivylusi senyva moteris. Bandau susivokti, kodėl nieko svarbaus iš to, ko troškau, nepadariau. Rašyti mane verčia baimė. Nuo mažens kolekcionuoju nevykėles moteris iš įvairių savo gyvenimo periodų ir nelinkiu joms nieko gera: kaip ir aš, jos buvo netikšos – troško vieno, o darė kitką. Ir savęs, ir jų nekenčiu. Niekada neplanavau turėti dukters: kad jai nenutiktų…